Aukščiausio laipsnio cinizmo išraiška

2014 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio miesto Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT įamžinimo Panevėžyje. Pagrindinis projekto tikslas – 100 metų labdaringos veiklos sukakties Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas. Posėdyje buvo siūloma tuometinėje Džointo gatvėje (dabartinė Zikaro g.), pastatyti Stelą šios organizacijos garbei.

Svarstant šį klausimą tik vienintelis iš Panevėžio miesto tuometinių tarybos narių, Raimondas Pankevičius, prieštaravo šio projekto įgyvendinimui. Savo pasisakyme R. Pankevičius ne tik apšmeižė žydų labdaros organizacijos veiklą, bet ir suklaidino kitus tarybos narius dėl holokausto istorijos Lietuvoje.

Nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo sunaikinta daugiau nei 90% čia gyvenusių žydų. Dėl tokio antisemitinio pasisakymo ir Holokausto neigimo, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkę Fainą Kuklianski, kuri 2015 m. raštu kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą dėl šio ciniško R. Pankevičiaus pasisakymo. Nuo tada buvo pradėtas tyrimas, pagal kurį iškelta baudžiama byla R. Pankevičiui. Pirmame teismo posėdyje, kuris vyko kovo mėn., R. Pankevičius pareiškė, kad per miesto tarybos posėdį 2014 m. jis apsiriko pasakydamas žodžius ir vietoj žodžių ,,žydų esesininkai‘‘, reikėjo pasakyti ,,žydų policija‘‘.

Į trečiąjį teismo baudžiamosios bylos prieš R. Pankevičių posėdį, 2016 m. gegužės 18 d., atvyko grupė jį palaikančių pagyvenusių panevėžiečių iš Rožyno kvartalo, kuriame jis gyvena. Tikėtina, jog tai buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, taip kaip ir žydai, nukentėję nuo represijų. Todėl tai stebina ir skatina dar atidžiau apsvarstyti klausimą kovai su antisemitais, tokiais kaip R. Pankevičius. Jau trečiojo teismo posėdžio metu R. Pankevičius pareiškia, jog neatsisako savo žodžių, kad žydai patys dalyvavo savo tautiečių žudynėse. Tik dabar jis tvirtina, kad tuometiniame 2014 metų miesto tarybos posėdyje, jis citavo žodžius iš knygų (skirtingų šaltinių), beje, kuriais naudojosi lietuvių istorikai, rašydami savo disertacijas ir perrašinėdami kitus autorius. Tačiau nei viename iš paminėtų šaltinių nėra pasakyta, kad buvo žydų esesininkų, kurie per dieną Lietuvoje sušaudydavo po 5000 žydų. Tokio pobūdžio pareiškimai buvo išsakyti iš R. Pankevičiaus pusės.

Trečiojo teismo posėdžio metu, R. Pankevičius vis tiek šaipėsi ir tyčiojosi iš žydų, duodamas interviu laikraščio ,,Lietuvos rytas‘‘ korespondentei. Stengdamasis išsisukti iš susidariusios situacijos, jis pastoviai keičia savo žodžius. Korespondentei jis pasakė, ,,kad buvo tokie išskirtiniai atvejai, kai žydų geto policininkai šaudė žydus“. Į jos klausimą ar neišsižada savo pasakytų žodžių, R. Pankevičius užtikrintai atsakė ,,NE‘‘. ,,Aš išsakau citatas iš knygos, kurias parašė buvusieji geto kaliniai“ ir pan.

Kaip teigė R. Pankevičius, turi būti atstatyta istorinė tiesa. Kokią tiesą jis turi omenyje, nėra aišku. Iškyla klausimas, o kas naikino ir šaudė Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio bei kitų mažų Lietuvos miestelių žydus, jeigu tenykščiuose getuose apskritai nebuvo žydų policijos?

R. Pankevičius stengiasi išsisukti vis naujais būdais. Anot jo, esą savi savus šaudę Pietryčių Lietuvoje, o Vilniaus getuose žydų policija tik atrinkdavo pasmerktuosius ir juos nuvesdavo į Panerius – didžiausią žudynių vietą Lietuvoje. R. Pankevičius nesutinka su kaltinimais apšmeižus žydų tautą. Jis aiškina siekiantis, kad Holokausto tragedija būtų „išplėsta daugiau nei biurokratiškai“.

Panevėžio apylinkės teismas nutarė kreiptis dėl R. Pankevičiaus pasisakymo į Lietuvos istorijos institutą, į Lietuvos rezistencijos centrą ir Vilniaus žydų Gaono muziejų, kurie teismui pateikė išvadą, jog nėra rasta jokių istorinių duomenų, kad žydų tautybės asmenys dalyvavo žydų žudynėse Paneriuose ir kitose Lietuvos apylinkėse. Istorikams nėra žinomi faktai apie žydų esesininkų veikusius būrius. Atsakingų įstaigų aukščiau pateikti atsakymai paneigia visus R. Pankevičiaus pasisakymus. Nepaisant atliktų tyrimų, R. Pankevičius teismo metu traukė iš konteksto tai, kas jam naudinga, skaitydamas iš nepatvirtintų šaltinių pasibrauktus sakinius.

Manome, kad yra būtina aktyviai spręsti šią problemą, Holokausto neigimą, ir tai nėra kerštas už praeities nusikaltimus, tačiau tai tiesos ir garbės reikalas. Kuo daugiau žydai bando išsaugoti savo tautos tragediją, tuo daugiau atsiranda žmonių, kurie bando tai slėpti ar apšmeižti. Lietuvos žydai gerbia ir kitą Holokausto istorijos pusę, kai lietuviai padėjo žydams, rizikuodami savo ir savo šeimų narių gyvybėmis išgyventi Holokausto metais.

Visos gyvenimiškos aplinkybės daro įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. Jeigu žmogaus galvoje krizė, tai krizė vyrauja ir jo gyvenime. Tik todėl R. Pankevičius pateko ant teisiamųjų suolo. Dabar jis mėgina viešai apkaltinti žydus, kad jie šaudė savus. Tuo pačiu, jis neigia Holokaustą ir sudaro savo gyvenime dar daugiau problemų. Tokiu būdu jis bando įpiršti visuomenei nuomonę, nesuvokdamas galimų pasekmių. Visas pasaulis kovoja su tokiais išpuoliais – Holokausto neigimu tam, kad jis daugiau niekada nesikartotų.

Teismo procesas dar nesibaigė, kadangi teisėjo nuosprendžiu teismas turi išanalizuoti R. Pankevičiaus pateiktą medžiagą ir nuspręsti ar prijungti šiuos dokumentus prie bylos.

Sekantis teismo procesas vyks šių metų rugpjūčio 10 dieną.

Daugiau informacijos rasite čia:

Po skandalingų pasisakymų apie žydus – teisiamųjų suolas

 

Panevėžio žydų bendruomenė. 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: