Elektroninės prekybos tendencijos Lietuvoje: kaip keičiasi vartotojai

Lietuviai gali pasigirti vienu greičiausiu ir pigiausiu internetu Europos Sąjungoje bei didžiuotis, kad daugiau nei 72 proc. gyventojų juo naudojasi. Tad nenuostabu, kad vis didesnė dalis gyventojų apsiperka internete.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais 57 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu tam, kad rastų informacijos apie prekes ar paslaugas, bet tik 32 proc. jas pirko.

„Nors elektroninė prekyba Lietuvoje populiarėja, tačiau vis dar atsiliekame nuo bendro Europos sąjungos (ES) vidurkio. „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais 65 proc. arba apie 292 mln. ES šalių interneto naudotojų pirko internetu. Kaimynės šalys taip pat geriau atrodo: Latvijoje 38 proc., Estijoje 59 proc., o Lenkijoje 37 proc. pirko internetu“, – teigia Paysera vadovas Kostas Noreika.

Galimybė pasireikšti regionams

Praėjusiais metais bendra Europos Sąjungos elektroninės komercijos rinka tęsė dviženklį augimą, kuris buvo 13.3 procentai, tačiau jau šiais metais „European B2C Ecommerce Report 2016“ ataskaitoje prognozuojama, kad augimas šiek tiek sumažės iki 12 proc., o bendra apyvarta pasieks 500 mlrd. EUR ribą.

„Lietuvoje augimas, tikėtina, kad bus didesnis nei ES dėl regionų įsitraukimo į e. prekybą. Pastebime vis didesnį suaktyvėjimą tiek iš verslo pusės, tiek iš vartotojų. Jau vien šių metų sausio – gegužės mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pardavimai internetu augo net 32,8 proc., tad tikimės, kad tokios pačios tendencijos išliks ir labiau priartėsime prie ES vidurkio“, – dėsto K. Noreika.

Lietuviai vis daugiau išleidžia

Auga ne tik perkančių internete skaičius, bet ir išleidžiama suma vieno apsipirkimo metu. Tarptautinės mokėjimų sistemos Paysera duomenimis, praėjusiais metais vidutinis pirkinių krepšelis buvo 10 proc., o šiemet net 19 proc. didesnis nei 2014 metais.

2014 m. vidutinis krepšelis apsiperkant internetu sudarė 40 EUR, tuo tarpu 2015 m. ši suma siekė 44 EUR, o 2016 m. pirmąjį pusmetį – 47 EUR.

„Tokie duomenys rodo, kad gyventojų ekonominė situacija gerėja, tad vis daugiau prabangesnių prekių ir paslaugų įsigyjama internetu. Tarp populiariausių pirkinių internetu dominuoja paslaugos, įvairios kelionės, viešbučių rezervacijos bei bilietai. Iš prekių lietuviai daugiausiai įsigijo buitinės technikos, aksesuarų ir papuošalų, elektronikos prekių“, – teigia Paysera vadovas.

Perka nesvarstydami

Daugiašalio projekto „Consumer Barometer“ („Vartotojų barometras“) duomenimis, 19 proc. lietuvių įsigyja prekę vos kelios minutės nuo produkto paieškos pradžios, o 21 proc. paieškoms skiria valandą prieš atliekant pirkimą.

„Tai rodo, kad apsipirkti internete tampa vis patogiau ir klientai gali greitai rasti bei įsigyti norimą prekę. Taip pat, tam įtakos turi ir saugus prekių pristatymas bei galimybė grąžinti nepatikusią prekę”, – sako K. Noreika.

Pirkėjai tampa drąsesni

Lietuvos gyventojai po truputį keičia savo įpročius ir vis dažniau perka iš užsienio elektroninių parduotuvių. Net 42 proc. apklaustų interneto vartotojų teigia, kad bent kartą per metus perka prekes iš užsienio.

„Lietuviai apsiperka užsienyje dažniausiai dėl dviejų priežasčių: kainos ir pasirinkimo. Kai pirkėjas gali laukti prekės ilgiau, tuomet renkasi tokius globalius žaidėjus, kaip eBay, Amazon ar AliExpress, kurie gali pasiūlyti žemesnę kainą. Dar viena apsipirkimo užsienio elektroninėse parduotuvėse priežastis yra asortimentas, kurio nėra Lietuvoje“, – tikina verslininkas.

Net 43 proc. apklaustųjų teigia, kad iš užsienyje veikiančių elektroninių parduotuvių daugiausiai pirko drabužių, įvairių elektroninių prietaisų priedų, avalynę. Tuo tarpu 22 proc. nesibaimino pirkti kosmetiką, grožio ir sveikatos gerinimo produktus.

Apie Paysera

Tarptautinė mokėjimų sistema Paysera šiuo metu turi virš 210 000 naudotojų. 2015 metais per Paysera buvo atlikta pervedimų už daugiau nei 754 mln. eurų. Paysera sparčiai plečia savo veiklą globalius sprendimus pritaikydama vietinėms rinkoms. Tarp bendrovės siūlomų paslaugų: tarptautiniai pervedimai, atsiskaitymas internetu ir mobiliaisiais įrenginiais, pinigų siuntimas SMS žinute, įmokų surinkimas, QR kodais pagrįsti atsiskaitymai prekybos taškuose, mokėjimų kortelės Paysera VISA ir kitos.