Kaip per dešimtmetį kito nusikaltimai ir pasitikėjimas teisėsauga – ataskaitos duomenys

Kadenciją baigiantis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas visuomenei pristatė Vidaus reikalų ministerijos atliktą Viešojo saugumo situacijos Lietuvoje ataskaitą. Dokumente analizuojama, kaip pastarąjį dešimtmetį keitėsi užregistruoto nusikalstamumo tendencijos, taip pat nagrinėjama, kaip kito gyventojų saugumo jausmo suvokimas ir pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis.

Ataskaitoje pažymima, kad kriminogeninė situacija šalyje gerėja – nusikaltimų padaroma mažiau, o ištiriama – daugiau. Penktadaliu (nuo 89815 iki 72343) sumažėjo užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius. Nuo 42 iki 55 proc. išaugo ištirtų nusikalstamų veikų dalis. 2014 ir 2015 m. ištirtų nusikalstamų veikų dalis buvo pati didžiausia nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Bet, kaip rodo duomenys, konfliktai vis dar sprendžiami smurtaujant, o alkoholis yra dažnas sunkių smurtinių nusikaltimų palydovas.

Beveik per pusę sumažėjo tyčinių nužudymų (nuo 390 iki 183) ir sunkių sveikatos sutrikdymų (nuo 354 iki 191). Tačiau beveik 3/4 sunkių smurtinių nusikaltimų susiję su alkoholio vartojimu (kai kaltininkas, o kartais ir auka, buvo neblaivūs).

Nepaisant nužudymų skaičiaus mažėjimo tendencijų, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje situacija yra pati prasčiausia. 2015 m. mūsų šalyje 100 000 gyventojų teko 6,5 nužudymo, tuo metu visoje ES – buvo beveik šešis kartus mažesnis.

Gilėja smurto artimoje aplinkoje problema, bet pažymima, kad smurto šeimoje aukos vis dažniau kreipiasi pagalbos į teisėsaugą.

Nuo 2012 m. nuolat augo užregistruotų smurto artimoje aplinkoje atvejų (pagal BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas“). Atitinkamai išaugo jų lyginamoji dalis: 2005 m. jos sudarė vos 1 proc., o 2015 m. – net 13 proc., t. y. beveik dešimtadalį visų užregistruotų nusikalstamų veikų. Tai byloja apie tai, kad ankščiau smurto šeimoje problema buvo labai latentinė, mažai matoma visuomenėje. Kita vertus – tai sudėtinga visuomenės, toleruojančios smurtą, problema, kurios teisėsaugos institucijos negali išspręsti.

Nusikaltėliai tampa vis išradingesni – vagystes ir plėšimus keičia sukčiavimai. Net 41 proc. sumažėjo bendras užregistruotų vagysčių skaičius. Daugiau nei per pusę sumažėjo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų (sumažėjo 58 proc.) ir automobilių vagysčių (sumažėjo net 70 proc.). Nuo 5206 iki 1590 (t. y. net 70 proc.) sumažėjo plėšimų skaičius.

Priešinga – augimo – tendencija matyti sukčiavimo atveju. Beveik ketvirtadaliu išaugo sukčiavimų skaičius. Tai rodo, kad tradicinius nusikaltimus (vagystes, plėšimus) keičia rafinuotesni – sudėtingesni, paremti naujausiomis technologijomis, išnaudojantys žmonių patiklumą – nusikaltimai, tokie kaip telefoniniai sukčiai ir pan. Juos ištirti reikia aukštos pareigūnų kvalifikacijos.

Pažymėtina, kad gyventojai pasitiki policija ir pastebi gerėjančią jos darbo kokybę. Iš visų institucijų gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais ir policija. Per dešimtmetį labai pagerėjo gyventojų nuomonė apie policiją (teigiamai vertinančių išaugo nuo 43 iki 71 proc.) ir VSAT – nuo 43 iki 61 proc.

Gyventojai pastebi išaugusią policijos darbo kokybę, veiksmingą korupcijos apraiškų šalinimą bei policijos pastangas daugiau dėmesio skiriant gyventojų aptarnavimo kokybei. Tyrimai byloja apie išaugusį gyventojų sąmoningumą, mažesnę toleranciją nusikalstamam elgesiui ir tuo pačiu augančius lūkesčius policijos atžvilgiu.

Apie pasitikėjimą policija byloja ir tai, kad dauguma nukentėjusių asmenų (80 proc.) linkę pranešti teisėsaugos institucijoms apie nusikaltimus, nuo kurių jie nukentėjo. Beveik visais atvejais (9 iš 10) gyventojai pranešė apie vagystę iš buto ar namo bei apie transporto priemonės vagystę, rečiau (7 iš 10 atvejų) pranešė apie vagystę iš automobilio, pusė nukentėjusių asmenų pranešė apie viešosios tvarkos pažeidimus, sveikatos sutrikdymus, plėšimus ir sukčiavimo atvejus.

Nukentėjusiųjų nuo vagysčių ir smurto artimoje aplinkoje apklausa parodė, kad dauguma gyventojų patenkinti teisėsaugos institucijomis reagavimo stadijoje (greitai atvyko, bendravo maloniai), tačiau, ypač nukentėjusieji nuo vagysčių, pasigenda tolesnio tiesioginio bendravimo su tyrėjais ir dažnai nepatenkinti tyrimo rezultatu.

Duomenys rodo, kad dauguma šalies gyventojų jaučiasi saugūs.

Smarkiai išaugo saugiai besijaučiančių (nuo 47 iki 79 proc.), gerai kriminogeninę situaciją vertinančių (nuo 29 iki 63 proc.) ir manančių, kad rizika tapti nusikaltimo auka maža (nuo 40 iki 67 proc.), gyventojų dalis. Tai yra vieni geriausių rodiklių tiriamuoju laikotarpiu.

Gyventojai vis labiau suvokia ir savo indelį į saugios aplinkos kūrimą (realūs veiksmai saugant savo artimuosius ir savo turtą), tuo pačiu reikalauja aktyvesnių veiksmų iš savivaldybių ir vietos bendruomenių atstovų.

Nepaisant visų teigiamų pokyčių, nerimą kelia narkotikų problema. 2016 m. apklausos duomenys parodė, kad 40 proc. 15–29 m. jaunuolių, esant poreikiui, galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Mažėja skaudžių nelaimių keliuose, arba neblaivūs vairuoja rečiau; eismo įvykiuose mažiau nukenčia vaikai.

Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų eismo saugumą suvokia kaip vieną iš svarbiausių viešojo saugumo problemų. Taip yra dėl šios problemos viešinimo žiniasklaidoje, įtaigių socialinių reklamų, aktyvesnės teisėsaugos institucijų bei technologinių sprendimų ir svarbiausia – išaugusio gyventojų sąmoningumo.

Akivaizdžiai pagerėjo eismo saugumo situacija šalyje. Tai yra viena iš geriausių viešojo saugumo srities tendencijų. Palyginti su 2005 m., eismo įvykių skaičius sumažėjo 52 proc., žuvusiųjų – 69 proc., o sužeistųjų – 55 proc. Dauguma eismo įvykių (apie 2/3), kurių metu nukentėjo žmonės, kilo dėl vairuotojų kaltės.

Palyginti su 2005 m., eismo įvykių, kurių metu nukentėjo vaikai, skaičius sumažėjo 63 proc., žuvusiųjų – net 85 proc., o sužeistųjų – 66 proc. 2015 m. – šis rodiklis buvo vienas geriausių nuo 2005 m.

Smarkiai sumažėjo dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykusių eismo įvykių, jų metu žuvusių ir sužeistų asmenų skaičius. Nors neblaivūs vairuotojai nėra pagrindinė eismo įvykių, kurių metu nukenčia žmonės (sudaro dešimtadalį visų eismo įvykių), priežastis, tačiau nerimą kelia skaudžios jų pasekmės.

Per pastarąjį dešimtmetį eismo saugumo situacija beveik visose ES šalyse gerėjo. Tačiau nepaisant teigiamų pokyčių Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, išlieka vienas didžiausių eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų.