Pajuosčio kareivinių pastatai

1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines : ariamos 151, pievų113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs dvarininkas A. Mieštavičius Lietuvoje jau negyveno. Ten jau buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai. Čia buvo Vaidoto pulkas, artilerijos dalinys. Bet greitai Vaidoto pulkas išsikėlė. Vietovė buvo labai graži. Čia buvo Nevėžio ir Juostos upių santaka. Teritorijoje augo apie 70 įvairių rūšių medžių. Kariniams daliniams atiteko teritorija nuostabiame gamtos kampelyje.

1923 metais čia įsikūrė 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Iš pradžių kareivinėms buvo pritaikyti senieji dvaro rūmai, bet jie buvo nepatogūs. Kareivinės, kaip buvo rašoma, buvo prastame stovyje ir daugiau priminė belaisvių stovyklą. Statybos darbus pradėjo patys kariai. Patys kariai pasistatė namus puskarininkams ir jų šeimoms. Seniau buvo pastatytos kareivinės 2 kuopoms.

1930 metais buvo nuspręsta statyti naujas kareivines. Jų statyba pagal planą turėjo kainuoti 1 milijoną 50 tūkst. litų. Projektą paruošė inžinierius Algirdas Šidlauskis. Jis buvo gimęs Šiauliuose 1903 metais spalio 7 dieną. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1927 metais baigė aukštesniąją technikos mokyklą Drezdene. Jis projektavo Kauno Šančių bažnyčią, Šventosios uostą . A. Šidlauskas dirbo dailės dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1939 metais jis suprojektavo Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje JAV.

Kareivinių statyba pradėta 1930 metų gegužės mėnesį. Kareivinių pamatai pašventinti 1930 metų gegužės 29 dieną. Statyba vyko intensyviai. Turėjo būti pastatytas 4 aukštų pastatas. Panevėžio spauda 1930 metų rugpūčio 20 dieną rašė, kad kareivinės jau baigiamos pastatyti. Spalio 9 dieną rašoma, kad jau dengiamas stogas. Lapkričio 26 dieną rašoma, kad statyba dar nebaigta. Faktiškai iki metų pabaigos statybos darbai buvo baigti. Kareivinėse įrengtas vandentekis ir centralinis šildymas. Dar beliko pastatyti karininkų ramovės pastatą. Jo statyba užtruko jau 1931 metais. 1931 metais buvo planuotas kareivinių iškilmingas atidarymas, bet jo buvo atsisakyta. Taip rašė ,,Panevėžio balsas“ 1931 metų spalio 11 dienos numeryje. 1931 metais visame pasaulyje jau siautė ekonominė krizė. Tuo metu buvo intensyviai remontuojama pulkui perduota koplyčia. Koplyčia buvo planuota, kad taps bažnyčia čia tarnaujantiems kariams ir karininkams.

1932 metais statybos darbai buvo baigti. 1932 metais gegužės 29 dieną sekmadienį pašventintos naujos Pajuosčio kareivinės. Iškilmėse dalyvavo ir į Panevėžį atvykęs prezidentas A. Smetona.

Pastačius kareivines Pajuostyje pagal panašų projektą įrengiamos kareivinės ir kituose miestuose, kur dislokuoti kariniai daliniai. Pajuosčio kareivinės buvo puikus pastatas čia dislokuotam kariniam daliniui.

Fotonuotraukose:

Nr.1Pajuosčio kareivinių pastatai
Nr.2 Prezidentas A. Smetona(centre) iškilmingose Pajuosčio kareivinių šventinimo iškilmėse.1932m. gegužės 29 d.

 

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

spaudos_remimo_fondas1


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: