Panevėžiečiai - pavilioti jūros platybių - AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra

Panevėžys nėra toks uostamiestis kaip Klaipėda. Bet nemažai jaunuolių kilusių iš Panevėžio krašto savo gyvenimą susiejo su jūra. Ši tema nėra plačiai nagrinėta, bet klaipėdiečiai R.R. Adomavičiai išsiaiškino tyrinėdami jūreivystės istoriją, kad daug jaunuolių, kilusių iš Panevėžio krašto savo gyvenimą susiejo su jūra. Pradžią tam pomėgiui darė Panevėžio berniukų gimnazijoje susikūrusi jūros skautų draugovė. Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 metais. Pirmoji įkurta draugovė buvo ,,Kęstučio“ skautų draugovė. Jos įkūrėjas Vladas Rozmanas.

1924 metais rugsėjo 15 dieną prie ,,Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Br. Mikelevičius. Kitaip pavardė rašoma Michelevičius. Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Vandens skautai mokėsi plaukioti valtimis Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo plaukė valtimi Nevėžiu į Kauną. Tuo metu kelionės upe buvo retas reškinys. Žygis vyko 2 valtimis. Vadovavo žygiui paskautininkis Br.Mikelevičius. 1925 metais vasario 6 dieną vandens skiltis tapo ,, Šarūno“ vardo vandens skautų draugove. Jai vadovavo Br. Mikelevičius. Jis draugovei vadovavo iki 1929 metų. Jos paskelbimas įformintas Vyriausio skautininko Vsevolodo Šenbergo įsakymu 1925 metais kovo 3 dieną. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove. Jūros skautų tarpe ypač reiškėsi Henrikas Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 metais ,, Šarūno“ draugovės pakartotas žygis valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal.

1928 metais A. Jurgutis įkūrė antrą jūros skautų junginį Panevėžyje ,,Mindaugo“ laivą. Jo padėjėju buvo H. Čerkesas. H. Čerkesas gimė 1912 metais gegužės 4 dieną Ukmergėje.1931 metais Henrikas Čerkesas baigė Panevėžio gimnaziją. 1931 metais įstojo į Karo mokyklą ir 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą. Nuo 1932 metų mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universitete. Studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune taip pat buvo skautų draugovės draugininku.1935 metais sausio mėnesį atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Tapo Alytaus tunto tuntininku. 1935 metais sausio mėnesį susirgo ir mirė sausio 18 dieną. Iškilmingai palaidotas Panevėžio miesto kapinėse.

1932 metais jūros skautai jau turėjo styginį orkestrą. Jame grojo 15 jūros skautų.1935 metais ,, Šarūno“ draugovėje buvo 30 skautų ir jiems vadovavo vyr. skautininkas K. Grigaitis. 1936 metai 6 jūros skautai ,, Šarūno“ draugovės nuplaukė per 9 dienas 400 kilometrų ir pasiekė Klaipėdą.Vėliau iš vyresnių skautų išaugo skautai – vyčiai. Jūros skautai tapo būsimųjų jūreivių ruošimo mokykla. 1938 metais Panevėžyje įkurtas Jūrų skautų Vyties laivas. Jame buvo 10 skautų.1938 metais lapkričio 13 dieną Subačiuje įsteigtas L.K. Margio jūros skautų laivas. Jį globojo pradinės mokyklos mokytojas J. Karazija. Laivo vadu buvo skautininkas J. Juozapaitis.1939 metais gegužės 6 dieną Vytauto ir Vyčio laivų įgulos surengė gražų vakarą. Surinktos aukos. Panevėžio jūros skautai gražiai sutvarkė prie Nevėžio upės savo prieplauką. Ji buvo seniau įrengta, bet pavasario potvynis ją apgadino. Panevėžio jūrų skautai buvo vieni aktyviausių Lietuvoje.

Vienas iš aktyvių jūros skautų buvo Viktoras Vitkauskas. Apie jo gyvenimą turime gražiai surinktą sūnaus Viktoro Vitkausko medžiagą. Nors dar yra ir neatsakytų klausimų ,bet tai jau labai puikiai ir išsamiai surinkta medžiaga. Bet labai mažai yra medžiagos apie kitus panevėžiečius savo gyvenimą susiejusius su jūra. Ne visi panevėžiečiai,kurie tapo jūreiviais buvo jūros skautai. Kiti tuo keliu pasuko ir visai dėl kitų priežąsčių.

Pagal klaipėdiečių R. R Adomavičių surinktus duomenis karo laive „ Prezidentas A. Smetona“ tarnavo 1928 – 1931 m. šie jūreiviai iš Panevėžio krašto:

Pijus Šuliauskas. Laivo jūreivis, vairininkas 1927 – 1930 m.

Juozas Tamašauskas (1900 02 28 – 1975). Karo laivyno karinio Jūrų apsaugos policijos laivo „Prezidentas Smetona“ įgulos nariai 1927-1932m.

( eiliniai jūreiviai ir kūrikai turėjo policijos vachmistrų laipsnius)

Aksamitas. Laivo jūreivis nuo 1927 m. vasaros.

Vytautas Babarskis ( 1905 02 28 – 1975 07 05). Tolimojo plaukiojimo kapitonas. Klaipėdos krašto pasienio policijos laivyno vyriausiasis šturmanas (vedėjas) nuo 1932 01 01.

Jonas Bagdonas (g. 1900 m.). Laivo jūreivis 1927 – 1929 m.

Petras Balkys ( g. 1902 11 25). Jūreivis nuo 1927 06 20. Laive be pertraukos tarnavo iki 1940 m. Nuo 1929 04 01 laivo bocmanas (laivūnas).

Zigmantas Baranauskas (1906 10 12 – 1971 06 17). Laivo jūreivis 1927 06 16 – 1928 05 10 ir 1928 10 05 – 1930 12 03.

Gustav Heinrich Berwing 1890 – 1973) . Laikinai ėjo šturmano pareigas 1929 m?

Juozas Bindokas ( g.1908 03 24). Laikinai ėjo laivo vyr. mechaniko pareigas 1930 05.

Vincas Bučys (g. 1901 04 06). Laivo jūreivis, vairininkas 1928 – 1932 01 01.

Liudas Bučys. Laivo kūrikas 1928 – 1930 m.

Vitoldas Budreckas. Pasienio policijos vachmistras laive 1931 m.

Pilypas Cvironka. Laivo vyr. mašinistas nuo 1927 07 01.

Adomas Daugirdas (1894 – 1979). Karo laivyno karininkas. Pirmasis laivo vadas 1927 m. gegužės – lapkričio mėn. Klaipėdos uosto kapitonas1933 – 1939 m.

Adolfas Darginavičius (1886 – 1974). Laivų mechanikas. „Prezidento Smetonos“ inžinierius mechanikas 1928 04 12 – 1932 01 01, laivo inžinierius 1935 08 – 1940 05 09.

Vladas Deksnys. Policijos vachmistras, laivo įgulos narys 1929-30 m.

Bronius Filipavičius (g. 1901 05 06). Laivo jūreivis 1928 – 1929 11 15.

Gustavas Freidankas (1895 – 1970). Laivų inžinierius. Laivo vyr. mašinistas 1928 06 01 – 1929 05 01 .

Otto Freidankas. Laivo jaunesnysis mašinistas 1929 09 01 – 10 05.

Friedmanas. Laivo mašinistas 1927 m. Sužeistas kontrabandininkų motorlaivio „Hassan Bier“ sulaikymo metu.

Antanas Gabys. Laivo vairininkas iki 1928 05 01, bocmanas 1928 05 01 – 1929 m.

Kostas Gaižauskas. Laivo jūreivis 1932 m.

Vladas Glemža. Laivo jūreivis 1928 – 1929 10 03.

Pranas Grigas. Laivo jūreivis 1928 05 01 – 1929 09 30

Benius Grunskis. Laivo jūreivis 1928 – 1929 m.

Vaclovas Gusčiauskas. (g. 1906 09 28). Laivo kūrikas ir mašinistas nuo 1927 m. liepos mėn.iki 1939 m.

Jozas Ilčiukas. Laivo jūreivis iki 1929 10 01.

Adomas Janonis ( 1873 05 07 – 1939 06 07). Jūrų karininkas, šturmanas. Caro Rusijoje baigė jūrų mokyklą, nuo 1895 m. tarnavo Rusijos karo ir prekybos laivynuose. „Prezidento Smetonos“ jaunesnysis karininkas 1927 08 01 – 09 01, laivo vyresnysis šturmanas 1929 06 10 – 1931 08 20.

Lionginas Janušis (Jonušys). Laivo jūreivis, nuo 1929 04 01 vyr. mašinistas, mašinistas tepėjas.

Jonas Jasiukaitis ( g.1909 10 22). Laivo jūreivis 1928 08 01 – 1931 05 02

Pranas Jonušis. Laivo jūreivis 1928 – 1929 m.

Leonardas Kaminskas. Laivo radiotelegrafistas 1927 – 1930 m.

Aleksandras Karaška. Laivo virėjas 1929 04 15 – 11 15.

Kazimieras Kasputis. Laivo jūreivis 1927 – 1929 06 15.

Antanas Kaškelis (1879 04 12 – 1944 06 12 ). Karo laivyno karininkas. Vadovavo “Prezidentui Smetonai“ 1927 – 1932 m. ir 1935 – 1939 m. Prižiūrėjo laivą 1933 – 1935 m.

Povilas Kazakevičius. Pasienio policijos karininkas. Laivo karininkas artileristas 1927 07 01 – 1928 01 01.

Martynas Kelpša ( g. 1883). Laivo mašinistas nuo1927 05 01, vyr. mašinistas nuo 1927 12 01.

Nikonas Kirilovas. Laivo jūreivis 1928 – 1929 m.

Jonas Mačernis. Laivo virėjas iki 1929 01 01.

Kazys Maskoliūnas. Laivo jūreivis 1929 08.

Vladas Maslauskas. Laivo jūreivis nuo 1929 08 01, artileristas.

Stasys Mataitis. Pasienio policijos vachmistras laive „Prezidentas Smetona“ 1927 – 1931 m. Kulkosvaidininkas taikytojas.

Antanas Michelevičius (1895 06 28 – 1956 02 21). Jūrų inžinierius, pirmasis laivo vyr. mechanikas nuo 1927 m. gegužės iki 1928 m. , vadovavęs laivo remonto darbams 1927 m. vasarą ir rudenį.

Jonas Mikalauskas. Laivo jūreivis 1928 – 1929 m.

Stasys Navickas. Laivo jūreivis iki 1929 04 30.

Jonas Niauronis. Vyresnysis leitenantas. Laivo karininkas artileristas 1928 02 15 – 1929 02 09.

T.Papliovkinas. Laivo jūreivis 1927 – 1928 12 01.

Vladas Petraitis. Laivo jūreivis 1927– 1930 m.

Jonas Petrauskas (Petravičius). Laivo jūreivis nuo 1929 08 05. Nuo 1930 03 10 laikinai ėjo vyr. kūriko pareigas.

Stasys Petrauskas. Laivo kūrikas, nuo 1930 02 01 vyresnysis kūrikas, vėliau vyr. mašinistas iki 1932 02 01, 1933 – 1935 m.

Balys Petrutis (g. 1909 06 02). Laivo jūreivis 1928 08 01 – 1931 m.

Robertas Pulkaitis. Laivo mašinistas, vyr. mašinistas 1927 07 01 – 1928 05 01, jaunesnysis karininkas nuo1928 05 01.

Mikas Pusvaškis. Laivo kūrikas, nuo 1930 01 01 vyresnysis kūrikas

Aleksas Racevičius (g. 1907 m.). Laivo kūrikas, vyr. mašinistas 1933 10 10 – 1934 07 01

Edmundas Račkauskas. Laivo jūreivis 1928 – 1929 10 01.

Vincas Remeikis (g.1901). Pasienio policijos karininkas. Laivo karininkas artileristas 1929 05 06 – 1930 02 01, Pasienio policijos laivyno vadas 1933 11 01 – 1936 03 01.

Adolfas Reserskis. Laivo vyr. mašinistas 1927 07 01 – 1929 06 01.

Aleksandras Sakavičius. Laivo vyresnysis šturmanas iki 1929 06 10.

Mikas Skėrys. Laivo vyresnysis kūrikas iki 1930 03 10.

Karolis Steponavičius. Laivo jūreivis iki 1929 05 03.

Mikas Šimkus. Laivo vyresnysis kūrikas iki 1929 03 01.

Richardas Šneideraitis. Laivo jūreivis, mašinistas tepėjas 1inkas. Pirmasis laivo bocmanas 1927 07 01 – 1928 03 10. Sužeistas kontrabandininkų motorlaivio „Hassan Bier“ sulaikymo metu. 1936 – 1940 m. vadovavo pasienio apsaugos motorlaiviui „Partizanas“. 1940 m. vasarą laikinai ėjo „Prezidento Smetonos“ („Pirmūno“) vado pareigas.

Juozas Venskūnas. Laivo pasiuntinys 1928 – 1931 m.

Julius Verba.( mirė 1985 04 28) Laivo vyresnysis vairininkas iki 1929 12 01. Laivo artileristas iki 1932 m. Tarnavo laive „Prezidentas Smetona“ iki 1940 m.

Marijonas Vežikauskas. Laivo jūreivis iki 1929 05 03.

Viktoras Vitkauskas. Laivo jūreivis 1927 – 1929 07 08.

Nebūtinai visi tarnavo karo laive. Buvo ir nemažai ir kitų kilusių iš Panevėžio krašto ,kurių gyvenimas susijęs su jūra. Dalis tarnavo ir prekybiniame laivyne,kiti atliko įvairius kitus darbus. Toks yra nepilnai tikslus sąrašas:

Motiejus Bartkus Kazys Daugėla 1903 – ?

Vytautas Blynas 1909 09 04

Bronius Dirsė

Jonas Glemža 1887 01 21 (02 02) – 1988 09 13

Pranas Grigas 1905 03 17 – po 1965

Balys(Boleslovas) Janavičius 1911 11 17 – 1967 06 04

Alfonsas Jurskis 1894 08 04 – 1966 07 31

Vytautas Pranas Karka 1919 01 29 – ?

Antanas Kaškelis 1879 04 12 – 1944 06 12

Jonas Kaškelis 1879 – ?

Petras Kavoliūnas 1902 05 30 – ?

Juozas Keraitis

Simonas Kiela 1913 – ? PS jūreivis.

Bronius Krikštopaitis 1902 12 14 – 1999 09(08?) 28 Laivų kapitonas.

Eduardas Kriščiūnas 1917 10 13 – ?

Mykolas Krivickas 1902 – ? Jūreivis.

Jonas Lapėnas 1891 08 05 – 1937 07 23 Verslininkas, buriuotojas.

Stasys Marcinkevičius 1918 08 01 – 1993 07 18 Laivų kapitonas, buriuotojas.

Antanas Michelevičius 1895 06 28 – 1956 02 21 Jūrų inžinierius, pareigūnas.

Bronius Michelevičius 1910 03 03 – 1985 01 25 Pareigūnas.

Benediktas Motieka 1909 04 15 – ? Jūreivis?

Petras Oksas 1905 – ? Jūreivis.

Edmundas Paulauskas 1932 06 16 – 2001 05 14 Jūreivis.

Kazys P(r)avilionis 1917 – ? PS jūreivis.

Stasys Petkevičius 1913 – ? PS jūreivis.

Viktoras Snarskis 1890 01 04 – ? Inžinierius, tarnautojas.

Jonas Šimoliūnas 1878 05 21 – 1965 02 11 Tarnautojas.

Tadas Šulcas 1880 10 06 – 1940 Tarnautojas.

Jonas T(r)ušys Jūreivis.

Vincas Urba(o)nas 1904 03 12 – ? Jūreivis.

Antanas Valavičius 1905 04 21 – ? Kūrikas.

Juozas Vardauskas 1919 01 01 – ? Šturmanas, locmanas.

Gimė Panevėžyje (Kaune?).

Jonas Vyšniauskas 1899 02 05 – ? Jūreivis.

Feliksas Vizbaras 1880 03 27 – 1966 Tarnautojas.

Kazys Zlatkus 1906 01 23 – ? Jūreivis (upeivis?).

Labai šaunu būtų jeigu atsilieptų visų paminėtų ir dar nepaminėtų jūreivių giminaičiai. Gal Jūsų kolekcijose liko tų laikų dokumentų ,fotonuotraukų. Panevėžio muziejuje juos nusiskanuotume ir vėliau grąžintume. Panevėžio krašto istorijai tai būtų neįkainuojama nauda. Visus susidomėjusius prašytume parašyti elektroniniu paštu donataspilkauskas@gmail.com., arba paskambinti telefonu 845 505089. Maloniai lauksiu žinučių ar telefono skambučių.