Panevėžio bankai 1918- 1940 metais

Pirmieji bankininkai Lietuvoje buvo žydai. Jie skolindavo pinigus už tam tikrą užstatą. Užstatu imamas ir ir nekilnojamas turtas: dvarai, namai ir bažnytinės vertybės. Negrąžinus pinigų, užstatas parduodamas.

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje pusėje Apie 1880 metus buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P.Puzinas įsteigė kartu su Černiausku.Veikė iki 20 amžiaus pradžios.1881 metais Panevėžio mieste įsisteigė Panevėžio tarpusavio kredito draugija.Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio -Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius.

Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo tik trumpalaikes paskolas.Ji veikė ir tarpukario metais. Radosi adresu Laisvės aikštė Nr.37. Buvo vadinama „lenkų“ banko vardu. Pagal kai kuriuos duomenis ši draugija buvo prijungta prie žydų liaudies banko apie 1934 metus. Tarpusavio kredito draugija pasistatė rūmus Panevėžio mieste po pirmo pasaulinio karo, bet neaišku ar čia veikė.Tos patalpos buvo nuomojamos.

1911 metais ilgalaikėms paskoloms išduoti Panevėžio mieste įsikūrė Panevėžio visuomeninis bankas.Jis veikė Ramygalos gatvėje tame pačiame pastate su miesto valdyba. Bet šis bankas veikė tik iki pirmojo pasaulinio karo pradžios. 1914 metų duomenimis Panevėžio mieste veikė Cemacho Braudo banko kontora Turgaus aikštėje ir Volfo banko kontora – Šeduvos gatvėje.Pirmojo pasaulinio karo metais ( 1914-1918 ) Panevėžyje veikė Poznanės rytų banko skyrius.Jis keitė auksines ir sidabrines monetas į okupantų išleistą valiutą – ostmarkes. Jis veikė Panevėžio tarpusavio kredito draugijos patalpose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje ėmė steigtis nauji bankai, o Panevėžyje kūrėsi jų skyriai. 1918 metais įsisteigė Prekybos ir pramonės bankas.Jo skyrius atsidarė Panevėžyje 1919 metais.1926 metais jis savo veiklą nutraukė. 1919 metais susikūrė vienas stambiausių Lietuvoje Ūkio bankas.Jo įsteigėjas Jonas Vailokaitis.Šio banko skyrius atsidarė ir Panevėžyje adresu Laisvės aikštė Nr.39. 1920 metais įkurtas žydų centralinis bankas.Jo tikslas buvo įvairių žydų bendrovių ir kooperatyvų finansavimas. Šio banko skyrius veikė Panevėžio mieste Laisvės aikštėje Nr.24.

1924 metais Panevėžio mieste atsirado komercijos banko skyrius. Jis įsikūrė Panevėžio tarpusavio kredito draugijos patalpose adresu Respublikos gatvė Nr.14. 1924 metais Lietuvoje įsisteigia vienas stambiausių Žemės bankas.Savo skyrių jis turėjo tik Klaipėdoje.Panevėžio mieste savo skyriaus jis neturėjo.Veiklą vykdė per taupomasias kasas. 1920 metais įsteigiamas Kooperacijos bankas.Jis organizavo kredito kooperatyvus.Vėliau savo funkcijas įvairiose vietose Lietuvoje perdavė įsisteigusiems kooperatyvams. 1920 metais Kaune įkurtas Lietuvos ūkininkų sąjungos centralinis liaudies bankas.Jo skyrius veikė ir Panevėžyje Laisvės aikštėje Nr.1.

Patys panevėžiečiai irgi kūrė savo bankus.1919 metais gruodžio 9 dieną Panevėžyje įsteigtas žydų liaudies bankas.Tai vienas pirmųjų žydų įsteigtų kooperatyvų Lietuvoje.Jis tvarkė visas smulkiųjų žydų pirklių operacijas.Jis vienijo mažiau pasiturinčius žydus.Iš pradžių jis veikė adresu Respublikos gatvė Nr17, o vėliau Respublikos gatvė Nr.6. 1923 metais sausio 14 dieną vyko steigiamasis Panevėžio liaudies banko suvažiavimas. Į valdybą išrinkti: Povilas Šalčius, Trapikas, Gudaitis, Juodakis, Bielinis. Nutarta stoti į Lietuvos kooperatyvų sąjungą. Buvo priimami pajininkais ūkininkai, amatininkai, valdininkai, tarnautojai. Banko pajus 40 litų.Vienas pajininkas galėjo turėti ne daugiau 100 pajų. Nustatyta procentai 3 mėnesiams 5 procentai, pusei metų 7 procentai, o 6-12 mėnesių 9 procentai. Kai kurių nedidelių bankų likimas buvo tragiškas. 1928 metų splio pabaigoje nusišovė buvęs vokiečių smulkaus kredito banko direktorius Šteigeris. Jis nusišovė revolveriu, nes bankas bankrutavo.

Žymiausias pačių panevėžiečių buvo įkurtas Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas. Veiklą pradėjo1924 metų gegužės 6 dieną. Pirmąją šio banko valdybą sudarė prelatas J. Grabys, A.Gucevičius ir J.Kupstas. Prelatas Jonas Grabys mirė 1929 metais.Vėliau į valdybą išrinkti St.Balčas ir L.Martinkaitis Iš pradžių jis veikė Laisvės aikštė Nr.1 trečiame aukšte. Vėliau prie šio banko prisijungė eilė smulkesnių.1930 metais liepos 14 dieną prie šio banko prisijungė Panevėžio liaudies bankas, 1930 metais prisijungė Panevėžio smulkaus kredito draugija. Tais pačiais metais prisijungė vokiečių smulkaus kredito draugija. 1935 metais prisijungė Upytės ūkininkų smulkaus kredito draugija.Jos būstinė buvo Panevėžyje. 1937 metais pradėta naujų Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatų statyba. Ji baigta 1938 metų rugpjūčio 3 dieną.Bankas įsikūrė antrame aukšte. Pirmame aukšte įsikūrė miesto savivaldybės vaistinė. Rūmai radosi adresu Ramygalos gatvė Nr.5. Rūmų statyba kainavo 250 tūkst.litų.1938 metais Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas gavo 26.558 litų pelno ir turėjo 1890 narių. Bankas dalyvavo ir visuomeniniame gyvenime. 1939 metais iš savo pelno jis skyrė Šv.Vincento ir Paulo draugijai 142 litus, Ginklų fondui 1000 litų, klaipėdiečiams tremtiniams remti 500 litų. Ne visi bankai tvarkėsi taip sėkmingai. Vokiečių smulkaus kredito bankas nenorėjo jungtis prie stambesnių ir bankrutavo.Jo vedėjas Steigneris nusišovė. Kartais į bankų turtą kėsindavosi ir plėšikai.1937 metais kėsintasi apiplėšti centralinį žydų banką, kuris buvo Laisvės aikštėje.Plėšikas Dionizas Baranauskas pareikalavo, kad kasininkas atidarytų seifą ir pagrobė 15 tūkst. litų Apie 2000 litų išbarstė bėgdamas, o kiti rasti jį suėmus.

Pagrindinis šalyje Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 metais, ruošiantis įvesti į apyvartą litą. Jo skyrius įsikūrė ir Panevėžyje Ramygalos gatvėje.Nr.2 Šio banko direktoriumi Panevėžyje nuo 1923 metų spalio mėnesio iki 1938m. dirbo Aleksandras Jurgutis. 1930 metais pradėta nauja banko rūmų statyba.Sklypai statybai nupirkti iš dviejų žydų šeimų, sumokėjus 30 tūkst. litų. Statybą prižiūrėjo profesorius Mykolas Songaila. Jis garsiausias tarpukario Lietuvos architektas. Kasdien dirbdavo apie 40 darbininkų. Plytos gabenamos iš Šiaulių.Rūmuose buvo numatytas butas ir direktoriui. Statyba kainavo 245 tūkst. litų. Pastatą papuošė Juozo Zikaro sukurtos 12 atlantų skulptūros. Skulptūros baigtos 1931 metų liepos mėnesį. Banko atidarymo iškilmės buvo numatytos 1931 metų lapkričio mėnesį.Į iškilmes numatyta kviesti 55 asmenis.Į naujas patalpas persikelta 1931 m.lapkričio mėnesį. 1933 metais dar buvo įrenginėjami telefonai ir signalizacija. Banko rūmai buvo apdrausti 300 tūkst.litų sumoje.Banko darbuotojams darbo metu buvo uždrausta vesti asmeninius pokalbius.Už tokius pažeidimus grėsė atleidimas iš darbo.Banke dirbo keliasdešimt tarnautojų.

1940 metais prasidėjo bankų nacionalizacija.Tarybiniais metais bankai ne kartą keitė savo vietas, buvo perorganizuojami.