Panevėžio mokytojų seminarija 1944 – 1952 metais

Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Ji sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais. Nacių okupacijos metais mokytojų seminarija nedirbo, tik 1942 metais buvo įsteigtos pedagoginės klasės gimnazijoje. Čia rengti būsimieji pedagogai.

1944 metų liepą vokiečiai pasitraukė iš Panevėžio. Tada vėl galvojama atkurti mokytojų seminariją. Paruošiamieji darbai vyko kelis mėnesius. Mokyklą nutarta atkurti pastate Respublikos gatvėje. Moksleiviai patys susinešiojo suolus, išsivalė patalpas ir prasidėjo mokslo metai. Pirmu direktoriumi paskirtas Vincas Makutėnas. Pirmu savo įsakymu jis paskyrė spalio 16 dieną Oną Malinauskaitę eiti buhalterės- sekretorės pareigas. 1944 metų lapkričio 1 diena laikoma Panevėžio mokytojų seminarijos atkūrimo diena. Seminarijoje buvo keturi kursai. Kai kurie moksleiviai  priimami jau iš karto į ketvirtą kursą. Besimokantieji šioje mokykloje buvo atleidžiami nuo tarnybos sovietinėje armijoje. Vyrų amžius svyravo nuo 18 iki 30 metų. Kai kurie jau buvo sukūrę šeimas ir turėjo vaikų. V.Makutėnas buvo baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitetą.  Pavaduotoja ir inspektore dirbo istorikė Ona Maksimaitienė.

1945 metais kovo 7 dieną moksleiviai gavo naujas patalpas Kranto gatvėje. Tai buvo buvusios lenkų gimnazijos patalpos. Jos buvo erdvesnės ir jaukesnės už buvusias, bet jos buvo nekūrenamos, todėl mokiniai žvarbo. Trūko vadovėlių ir kitų būtiniausių priemonių. Seminarijoje veikė literatų būrelis ir aktyviai sportavo moksleiviai. Ypač buvo mėgstamas krepšinis. 1945 metais seminarijoje išėjo laikraštis ,, Nauja linkme”. Panevėžio mokytojų seminarijos dėstytojas D. Urbas 1945 metų gegužės 4dieną paskirtas Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriumi antraeilėms pareigoms.

1945 metų gegužės mėnesį mokslus baigė pirma laida. Gegužės pabaigoje baigiamuosius egzaminus laikė 28 vaikinai ir 28 merginos. Diplomus gavo 54 asmenys. Baigusieji išsiskirstė po įvairias Lietuvos vietoves. Dauguma dirbo pradinių klasių mokytojais.

1945 metais vyko naujų moksleivių priėmimas į šią įstaigą. Pirmąjį kursą pradėjo lankyti baigusieji gimnazijos keturias klases, antrąjį – penkias,trečiąjį – šešias. Stojantiesiems reikėjo atsinešti išeito mokslo pažymėjimą, gimimo metrikų išrašą ir užpildyti atitinkamą anketą. 1945 metais metais mokslo metai prasidėjo rugsėjo 4 dieną. Seminarijoje dirbo dėstytojais daug žinomų panevėžiečių. Muziką dėstė – M. Karka, matematiką – K. Bagdonas,  piešimą – P. Aleksandravičius, geografiją – M. Jaskytė ir kiti. Dauguma dėstytojų pagal buvusių seminaristų atsiminimus buvo pagyvenę ir ramūs. Moksleiviams didelį įspūdį paliko J. Lebedys. Nemažai auklėtinių tuo metu dar giedojo bažnyčios chore, mažai buvo ir komjaunuolių. Ypač garsus buvo seminarijos choras vadovaujamas muziko Likerausko. Tai buvo bene geriausias choras Panevėžyje tuo laiku. 1946 metais baigė antroji laida. Joje buvo keturios merginų ir viena vaikinų grupės.

Nuo 1946 metų lapkričio 1 dienos seminarijoje panaikinamas karinio vadovo etatas ir įvedamas fizinio lavinimo vadovo etatas. Nuo 1947 metų balandžio 1 dienos įvedamas komjaunimo organizatoriaus etatas.  Juo paskirtas V. Višniauskas. 1947 metų liepos mėnesį pasikeitė ir seminarijos direktorius. Juo paskirtas Vladas Kukuraitis. Jis išbuvo direktoriumi iki 1952 metų rugpjūčio mėnesio. Pokario metais seminarija išleido keletą laidų. 1952 metų vasarą seminarija pereorganizuota į Pedagoginę mokyklą. Prasidėjo naujas etapas.

Fotonuotraukose:

Nr.1.Panevėžio mokytojų seminarijos studentai ir dėstytojai. 1945 m.

Nr.2. Panevėžio mokytojų seminarijos choras. 1945 m.

Nuotraukos iš V. Višniausko kolekcijos.

Donatas Pilkauskas