Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje

Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė.

Dirbant buvo sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk. Juozas Šarauskas ir Aleksandras Marcinkevičius. Šios taisyklės paskelbtos 1927 m. „Trimito“ Nr. 17. numeryje. Numatyta, kad šaulių moterų skyriai savo darbą būryje skirsto sekcijomis: sporto, sanitarijos, tiekimo. Taisyklėse taip pat pažymima, kad moterų skyriui sudaryti reikalinga ne mažiau 5 narių. Moterų šaulių veikloje aktyviausiai dalyvavo provincijos inteligentės. Iki 1927 m. moterys šaulės veikė bendruose būriuose su vyrais.

1929 m. balandžio 7 d. šaulės Bronės Stosiūnienės iniciatyva įvyko Panevėžio moterų šaulių susirinkimas. Panevėžio šaulių moterų skyrius įsteigtas 1929 m. rugsėjo 22 d. Pirmąją valdybą sudarė šaulės Br. Stosiūnienė, Kavaliauskienė, Petkevičienė, A. Plačonytė. Pirmajame suvažiavime į rinktinės komitetą išrinktos Andrašiūnienė, A. Plačonytė – Juodvalkienė, Plungienė ir Meškelytė. Komiteto pirmininke išrinkta šaulė Andrašiūnienė. Panevėžio moterys šaulės rengė įvairius kursus, rūpinosi neturtingose šeimose augančiais vaikais. 1934 m. vasario 25 d. Panevėžyje vyko moterų šaulių atstovių suvažiavimas. Jo metu išrinkta nauja valdyba: Petruškevičienė, A. Juodvalkienė, Plungienė, Dargytė, Matukienė, J. Slavinskaitė ir Čaplikienė. Panevėžio moterų šaulių organizacija buvo vienintelė karinė organizacija tarp moterų.

Tuometinė spauda rašė : ,,Mokytoja šaulė K. Taujenytė, Renavos bažnytkaimio šaulių būrio valdybos pirmininkė: Energinga šaulė atgaivino prieš tai pakrikusį būrį ir dabar pasišventusiai stovi jo darbų priešakyje. Tai pirmas atsitikimas Panevėžio rinktinėje ir turbūt visoj Šaulių sąjungoj, kad moteris yra būrio valdybos pirmininkė.“ Aktyvi veikla vyko ir kituose nedideliuose miesteliuose. Tarpukario spaudoje aprašomas aktyviai veikęs Gelažių šaulių būrys, kuriame itin aktyviai reiškėsi mokytoja O. Šukytė. 1933 m. liepos mėnesį įvyko pirmasis visos Lietuvos moterų šaulių suvažiavimas.

1934 m. balandžio 15 d. įvyko Miežiškių moterų šaulių steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininke išrinkta St. Šalugaitė, iždininke – St. Kuncienė, sekretore – Br. Ručinskaitė. 1934 m. taip pat įsteigti Upytės ir Šeduvos moterų šaulių būriai.

Moterys šaulės aktyviai reiškėsi ir sportinėje veikloje. Moterų sporto vadovių pirmieji kursai surengti 1934 m.

1934 m. liepos 4 d. Palangoje prasidėjo pirmoji moterų šaulių stovykla. Stovyklos viršininke buvo išrinkta šaulė Žvirblytė, viršininkės padėjėjos: šaulės Klupšienė ir Tercijonienė. Stovyklos adjutante išrinkta šaulė Pilvelytė. Stovyklavo 90 moterų šaulių: jų tarpe 48 mokytojos, 14 valdininkių, 4 studentės, 2 gailestingosios seserys, 22 namų šeimininkės. Stovykloje dalyvavo ir Panevėžio moterys šaulės. Liepos 13 d. stovykloje apsilankė prezidentas Antanas Smetona.

Nuo 1934 m. balandžio 1 d. Panevėžio XII rinktinės šaulių moterų vade paskirta šaulė Antanina Bielavičienė, pavaduotojomis – šaulės Juozaitienė ir Januševičiūtė. 1935 m. duomenimis, apskrityje aktyviai veikė šie moterų šaulių skyriai: Paįstrio, Raguvėlės, Subačiaus miestelio ir stoties, Senamiesčio, Raguvos, Krekenavos, Ramygalos, Vadaktų, Smilgių, Pajuostės, Pumpėnų, Piniavos, Pušaloto, Kupiškio, Kundrėnų, Miežiškių ir Paliūniškio. Gerai veikė Panevėžio moterų šaulių sanitarijos sekcija, vadovaujama dr.J. Vileišio ir gailestingosios sesers Micevičienės, šaulių Žukauskienės ir Petruškevičienės.

1935 m. birželio 6 d. Panevėžio mieste įsteigtas moterų šaulių „Mirgos“ būrys. Būrio valdybos pirmininke išrinkta Laužienė, vicepirmininkėmis – Br. Guigytė, E. Dučmanaitė, J. Vaitkevičiūtė – sekretore, Ona Puzinaitė – iždininke. Būrio vadė – P. Adaškevičienė. Būrys įsisteigė iš Plukių būrio moterų šaulių skyriaus. 1936 metais įsikūrė Panevėžio pašto tarnautojų ,, Pajautos“ moterų šaulių būrys. Panevėžio moterys šaulės buvo vienos aktyviausių Lietuvoje.