Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių aidai

Pasibaigė dar vienos vasaros olimpinės žaidynės. Pirmą kartą jos vyko Pietų Amerikoje- Brazilijos Rio de Žanero mieste. Startavo 67 Lietuvos olimpiečiai: 19 moterų ir 48 vyrai. Jauniausias olimpietis -18- metis irkluotojas Armandas Kelmelis, vyriausias -48-erių šaulys Ronaldas Račinskas.  Lietuvos sprtininkai  varžėsi 15 sporto šakų. Pelnyti 4 medaliai: sidabro – akademinio irklavimo porinių dviviečių valčių- Mindaugas Griškonis ir Saulius Riteris 2000 m. distancijoje, bronzos medalius: sunkiatletis Aurimas Didžbalis (pirmasis Lietuvos sunkumų kilnojimo olimpiadų istorijoje), akademinio irklavimo dviviečių valčių- Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, baidarių irklavimo dvivietė valtis 200 m. sprinte- Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Pastarųjų medalis – pirmasis per visą Lietuvos baidarininkų olimpinių startų istoriją. Piemą kartą nuo Atlantos ( JAV) olimpinių žaidynių (1996) mūsų olimpiečiai neiškovojo nė vieno aukso medalio.

Pirmasis įspūdis vertinant mūsų olimpiečių startus –  nusivylimas daugumos sportininkų dalyvavimo. Galima pasiteisinti – daugiau nei pusė olimpiečių debiutavo žaidynėse. Prizinių vietų ( 1-8) buvo tikimasi net 10 sporto šakų… Ar ne per daug? Svariausiai startavo vandens sporto šakų olimpiečiai: iškovoti trys medaliai. Jie išgelbėjo Lietuvos sportininkų reputaciją.

Ko gero skaudžiausios nesėkmės- tenisininko Ričardo Berankio, dziudo imtynininkės Santos Pakenytės, klasikinių imtynių atstovas Edgaras Venskaičio startas, boksininkų startai. Nuvylė kanojininkas Henrikas Žustautas, plaukęs tik B finale ir ten pelnęs 11 vietą. Nors vyrų krepšnio rinktinė įvykdė planą – iškovojo 7 vietą, bet iš jos buvo tikimasi bent patekimo į pusfinalį. Dviprasmiškai galime vertinti Londono olimpinių žaidynių čempionės plaukikės Rūtos Meilutytės pasiekimą – 7vieta. Ko gero plaukikė neatlaikė psichologinio spaudimo ir viso to, kas buvo aplink jos varžovės Julijos Jefimovos nedalyvaimą ( dalyvavimą) žaidynėse. Niekuo per daug nenustebimo ir lengvaatlečiai. Jo dalyvių skaičius buvo didžiausias – 16 sportininkų. Netikėtai nesėkmingai susiklostė šiuolaikinės penkiakovės 2012 m. Londono žaidynių čempionės Lauros Asadauskaitės dalyvavimas. Kaprizingas žirgas sugriovė visus sportininkės planus.

Galime pasidžiaugti panevėžiečių pasiekimais. Patekti į geriausių sportininkų dešimtukus buvo lemta dviratininkei treko meistrei Simonai Krupeckaitei dvejose rungtyse. Simonai tai buvo ketvirtosios olimpinės žaidynės, ko gero paskutinės. Plaukimo varžybose 50 m. sprinto rungties finale plaukė  Simonas Bilius. Vertas pagyrimo plaukiko Andrius Šidlausko dalyvavimas – debiutantas įvykdė keliamus reikalavimus. Nesėkmingai startavo Danas Rapšys. Pats plaukikas prisipažino, kad  pasirengimo metu buvo padarytos klaidos- sportininkas neplaukė taip kaip mokėjo- buvo be formos…

Vertinant bendrai – nuvylė Lietuvos plaukikai. Ne veltui iš karto po nesėkmingų startų atsistatydino plaukikų rinktinės vyriausias treneris Žilvinas Ovsiukas. Ar užteks drąsos kitiems savo auklėtinių nesėknes stebėjusiems treneriams prisiimti atsakomybę?

Mūsų olimpiečių startus dar įvertins atskirų sparto šakų federacijos. Ko gero bendra nuomonė bus – sportininkų startus nulėmė aklimatizacijos Pietų Amerikoje problemos. Vien tik plaukikų  pavyzdys daug ką pasako. Plaukikas Simonas Bilis žaidynėms ruošėsi JAV, kur ir treniruojasi. Kiti plaukikai rengėsi Europoje. Nuvykus į žaidynes plaukikai atrodė ne savi: startai vienas po kito buvo blogesni…

Ko gero verta būtų pagalvoti, ar verta buvo siųsti tokią gausią olimpiečių delegaciją. Mes vis dar sergame gigantomanija. Primename, kad didžiausia olimpinė delegacija buvo 2008 m. Pekine vykusiose žaidynėse – 71 sportininkas. 2012 m. Londono žaidynėse startavo 62 olimpiečiai. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas planavo pasiųsti į 2016 m. žaidynes Rio de Žaneire daugiau kaip 70 sportininkų… Kas iš to gavosi, jau žinome.

Nesame tiek turtingi, kad galėtume siųsti į žaidynes ne visai pasirengusius dalyvius, nors jie ir iškovojo  galimybę startuoti žaidynėse. Kai kurie sportininkai pervertino savo jėgas, kaltino kitus, tik ne save. Koncentruojant sportininkų lėšas pasirengimas ir olimpiniai startai galėjo būti ir rezultatyvesni. Didžiausia lėšų dalis atiteko krepšinio federacijai. Kitoms sporto šakoms lėšų praktiškai atiteko tiek, kiek liko nuo krepšinio…O ir pačių lėšų skirstymas turėtų turėti aiškius ir pamatuotus kriterijus. To pasigendama ne tik sporte…Žinoma, reikia galvoti apie ateities startus, jaunų sportininkų ugdymą. XXXII vasaros olimpinės žaidynės vyks Tokijo mieste ( Japonija) 2020 metais. Jau kitame pasaulio krašte. Ar neturėsime vėl tų pačių pasirengimo problemų.

Juozas Brazauskas, olimpinių žaidynių istorikas