Savanorių aikštė Panevėžyje

Savanorių aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Ji priklauso prie jauniausių Panevėžio aikščių. Seniau tas rajonas, kuriame atsirado ši aikštė Panevėžyje, buvo vadinamas „Slobodkos“ rajonu – buvo neturtingų žydų gyvenamas rajonas.

„Slobodkė” – tai miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių. Terminas kilęs iš žodžio „Sloboda“. Reiškia feodalinės Rusijos XI – XV amžiaus gyvenvietę, miesto kvartalą arba priemiestį. Šis terminas išliko nuo tų laikų kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje.

Panevėžio „Slobodkė“ buvo miesto žemumoje. Pačiame „Slobodkos“ viduryje buvo gilus slėnis. Į jį iš visų pusių plaukdavo nešvarumai. Visas slėnis buvo užstatytas trobomis. 1915 metais, kilus didžiuliam gaisrui, sudegė apie 200 namų šiame rajone. Tas rajonas apėmė apie 7 ha. Namai buvo arti vienas kito ir tiesiog buvo sunku prasilenkti. Įvairiems nusikaltėliams buvo lengva čia pasislėpti ir jie pamėgo šią miesto dalį.

1915-1921 metais ta vietovė stovėjo apleista. Ji apaugo didele žole ir tapo labai nepatraukliu miesto rajonu. Atskirų sklypų čia buvo 129, o savininkų 126. Daugiausiai žemės čia valdė turtingi žydai. Dauguma 64 % buvo maži sklypeliai iki 300 m². Sklypai užėmė 6 ha 224 m ²., likusią dalį užėmė gatvės. Daugiausiai valdė Ezrochas, L.B. Chazenas, Šulmanas, Kisinas, Pavilonis , Antanaitis, Garbas , Zelikmanas, Sabolis.

Lietuvos atstatymo komisariatas įpareigojo miesto valdybą įrengti „Slobodkoje“ aikštę ir pravesti keletą gatvių. Aikštėje buvo numatyta įrengti turgavietę. Iš Rusijos ėmė grįžti sklypų savininkai ir jie prašė duoti leidimus jiems čia pasistatyti namus. Dar 1920 metais rugpjūčio 13 dieną Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamentas buvo leidęs čia statyti, bet tik mūrinius pastatus. 1921 metais nemažai žemės savininkų kreipėsi su prašymu statyti medinius namus.

Miesto valdžia 1923 birželio 21 dieną patvirtino „Slobodkos“ atstatymo planą. Atstatymo darbe domėtąsi Vokietijos patirtimi. Atstatymui žemę nutarta paimti iš visų sklypų savininkų pagal sklypų dydį. “Slobodkos“ atstatymo planą paruošė inžinierius Stasys Renigeris. Aikštės įrengimui pasirinkta pati žemiausia „ Slobodkos“ dalis ir čia vežamos žemės. Už nusavinamą žemę savininkams žadama sumokėti 180 tūkstančių litų. Pagal naują planą naujai perplanuojamos gatvės ir padalijama į 4 rūšis. Kiekvienam savininkui skiriama tiek žemės kiek turėjo prieš karą. Planams įgyvendinti reikėjo ir 33 % savininkų sklypų ploto. Daugiausiai paimta iš L. B. Chazeno. Jo žemės seniau buvo pačiame slėnyje. L.B. Chazenas neteko 50 procentų žemės ir jam duotas geras sklypas. Iš dalies savininkų Šmito, Rabinovičiaus, Rikleso, Boroko buvo sudėtinga paimti, nes čia Ramygalos ir Ukmergės gatvėse jau stovėjo mūriniai pastatai. Tada nupręsta trūkstamą žemę paimti iš miesto nuosavybės. Trisdešimt vienas savininkas sutiko su valdybos sprendimais, bet dalis iš stambesnių savininkų priešinosi. Pasibaigus karui miesto savivaldybė privežė žemių ir išgrindė šią miesto dalį.

1923 metais spalio 3 dieną miesto tarybos sprendimu naujai projektuojama aikštė pavadinta Gedimino aikšte. Pasidarė graži Gedimino aikštė. Ją kirto Fromo – Gužučio gatvė. Fromo – Gužučio gatvė apstatyta būdelėmis. Jos buvo tik kelių žingsnių dydžio. Ant daugelio būdelių atsirado užrašai, kad tai: arbatinės, valgyklos. Tas valgyklas turgaus dienomis pamėgo atvykę ūkininkai. 1923 metais Panevėžio mieste atsirado apie 20 naujų gatvių. Jų tarpe Lauko, Kudirkos, Syrupio, Raguvos, Daukanto, Katkų ir eilė kitų gatvių.

1934 metais buvo iškilmingai minimos Panevėžio išvadavimo 15 metų metinės. Dar 1934 metų vasario 11 dieną Panevėžio miesto tarybos sprendimu Gedimino aikštė buvo pavadinta Savanorių aikšte. Ji buvo tvarkoma ir grąžinama. 1934 metais dalis miesto turgaus atkelta į Savanorių aikštę. Aikštė buvo išgrįsta akmenimis. 1935 metais pergrįsta akmenimis ir Fromo Gužučio gatvė. Ypač Savanorių aikštės populiarumas išaugdavo kai buvo bandoma iš Laisvės aikštės visai iškelti turgų. Tai buvo padaryta 1939 metais. Tada turgaus visai neliko Laisvės aikštėje. Pagrindinis miesto turgus dabar buvo Savanorių aikštėje. Turgus visgi dažnokai vėl grįždavo į Laisvės aikštę.

1948 metais vasario 20 dieną Savanorių aikštė Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu pavadinta Keturių komunarų aikšte.

Dabartiniu metu aikštė nuo 1990 metų turi savo senąjį Savanorių aikštės vardą.

Fotonuotraukoje : Pergrindžiama Savanorių aikštė. 20 a. 4 deš.

Nuotrauka iš privačios kolekcijos.
Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: