Tyla – ne visuomet gera byla

Biržų valdžia gauna niuksų.

Ir tai natūralu, nes nekritikuojami tik carai. O tokių Biržuose kol kas nematyti: jie nuėję nuo politinės arenos arba gyvuoja ganėtinai toli – Druskininkuose, Maskvoje ir pan. Vis tik kai kurių niuksų galima išvengti arba juos sušvelninti. Ypač tų, kurie gaunami nepelnytai arba dėl kokių nors arogantiškų tipų, kurie vis dar patogiai įsitaisę keroja valdžios paunkmėje. Štai savivaldybės įmonėse ryškėja ne itin gerų dalykų. Kontrolieriai rodo į buksuojantį autobusų parką, Seimo narys pirštu baksnoja į bėdon pakliuvusius „Biržų vandenis“. Skandalai netyla Legailių globos namuose, kur Seimo kontrolieriai nustatė žmogaus teisių pažeidimus. Anekdotinės situacijos švietimo įstaigose – pradedant įspūdingu vaikų darželio „Genys“ vedėjos išlydėjimu iš darbo, baigiant Kirdonių daugiafunkcinio centro vadovo atranka ir naujausia informacija apie devyndarbius direktorius. Problemų, žinoma, yra ir daugiau, tačiau ne visos pakliūva į viešumą.

Apie problemas viešai kalbėti ši valdžia nelinkusi.

Tiesa, vakar buvo surengta savivaldybės ir „Biržų vandenų“ vadovų spaudos konferencija. Bet tai padaryta, švelniai tariant, vėlokai. Ir tik po to, kai rinkimams į Seimą besiruošiantis socialdemokratas A. Zeltinis per spaudą kirto savo konkurentei – konservatorių kandidatei I. Varzienei.

„Biržų vandenų“ problemos ryškėjo tuo metu, kai prie rajono vairo stovėjo I. Varzienė. Ir A. Zeltinis nepraleido progos išrėžti moralą: „Liūdniausia tai, kad per pastaruosius keletą metų UAB „Biržų vandenys“ vadovybė ir Biržų rajono savivaldybė (kaip UAB „Biržų vandenys“ akcininkė) iš esmės ne tik nesiėmė iniciatyvos, nepasiūlė jokių problemos sprendimo būdų, bet ir neįgyvendino pasiūlymų, kuriuos sutelktai teikė aukščiausio lygio šalies pareigūnai ir politikai.“

Tai niuksas tiesiai į paširdžius. Spaudos konferencija – lyg bandymas atsitiesti atgavus kvapą.

Gintis, žinoma, gerai, bet dar geriau – sugebėti smūgio išvengti.

Kaip išvengti politinių oponentų, verslo konkurentų ar šiaip tikrų bei menamų priešų smūgiavimo, patyrę politikai bei vadybininkai privalėtų žinoti. Jei nežino – prašytis viešųjų ryšių specialistų pagalbos.

Ar Biržų savivaldybėje yra specialistų, išmanančių viešuosius ryšius? Teoriškai turėtų būti. Praktiškai – nematyti.

Į viešumą viena po kitos keliamos skandalingos istorijos. Visuomenė turi teisę žinoti, kaip jos rinkta valdžia reaguoja į įtartinai besielgiančius asmenis, kurie gauna „valdiškus“ atlygimus. Žmonėms rūpi, kaip reikalai klostosi įstaigose, kuriose išaiškėja su padorumu, sąžiningumu, teisingumu prasilenkiantys dalykai. Rinkėjas turi žinoti, kaip rajono vadovai vertina, pavyzdžiui, Švietimo skyriaus vedėjos G. Gutauskienės viešą prisipažinimą, kad ji neskaito spaudos, todėl apie problemas savo darbo baruose nežino. Spaudą skaitantys rajono gyventojai nori žinoti, kaip meras V. Valkiūnas reaguoja į savo pavaduotojos I. Varzienės viešą kalbėjimą, kad ji pasitiki Legailių globos namų vadovu, nors skandalingi faktai mirguliuoja ne tik žiniasklaidoje, bet ir kontrolierių dokumentuose.

Jeigu naujosios valdžios komanda pati nesugebės paaiškinti savo pozicijos bei deramai paviešinti veiklos, apie jos (ne) darbus papasakos kiti.

Apie „Biržų vandenis“ jau papasakojo A. Zeltinis, apie Legailius – R. Čigienė, apie niekad neklystančius konservatorius ir kitaminčius kenkėjus visuomet turės ką pasakyti V. Linkevičius.

Biržai turi pakankamai pavyzdžių, kai vadinamuosius gerus darbus ima ir pasisavina kiti. Ir iš kur visuomenei žinoti tiesą, kai tikrieji geradariai kukliai tyli arba tik paverkia ant kokio nors bendrapartiečio peties.

Jie ne kalba, o dirba – taip Biržų vadovus dažnai apibūdina jų gerbėjai.

Ir su jais negalima nesutikti. Jeigu naujajai valdžiai, pavyzdžiui, pavyks sėkmingai pertvarkyti savivaldybės administraciją, ji jau pateisins savo buvimą.

Respublikonai bus atlikę tai, ko nepavyko padaryti nei valstiečiams, nei socialdemokratams, nei konservatoriams. Ir nežinia, ko pastariesiems daugiau trūko – politinės valios ar politinių smegenų.
Vis tik politikų darbų negalime priešinti su politine komunikacija. Nuostatos „Mažiau kalbų – daugiau darbų“ arba „Tyla – gera byla“ politikams netinkamos, nes politika pirmiausia yra kalbėjimas.

 

Rasa Penelienė

siaures_rytai


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: