F. Svirskis su žmona ir dukra.

120 metų, kai gimė (1899) muzikas Feliksas Svirskis

Būsimasis muzikas  Feliksas Svirskis gimė 1899 metais lapkričio 20 dieną Panevėžio apskrities Krekenavos valsčiaus   Vadaktų bažnytkaimyje.   Ši vietovė buvo žinoma kaip vieta kur gyveno nemažai lenkų. Ten gyvenę lietuviai irgi neblogai mokėdavo lenkų kalbą. Feliksas mokėsi Klaipėdos lietuvių gimnazijoje ir ją baigė 1928 metais. Vėliau mokėsi Klaipėdos konservatorijoje. Ją baigė 1930 metais. Jam suteiktas muzikos mokytojo cenzas. Vedė Gertrūdą Karaliūtę  iš Klaipėdos krašto. Ji gerai mokėjo vokiečių kalbą.

Pateko dirbti į Panevėžį. Čia dirbo  Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1932 metais rugsėjo 15 dieną šeimoje gimė dukra Rita. F. Svirskis pagarsėjo kaip puikus muzikos mokytojas.1938 metais gegužės mėnesį vyko Panevėžio apygardos gimnazijų chorų varžybos. Jų metu antrą vietą užėmė Panevėžio mergaičių gimnazijos choras vadovaujamas F. Svirskio. Komisijai vadovavo Švietimo ministerijos atstovas Kairiūkštis. 1938 metais spalio mėnesį F. Svirskio  vadovaujamas Panevėžio mergaičių gimnazijos choras vyko koncertuoti į Lietuvos radiją su J.I. Kraševskio  ,,Vytuolio rauda“.

Chore dainavo apie 60 merginų. Panevėžio mergaičių gimnazijoje pasižymėjo kaip aktyvus mokytojas. 1938 metais gegužės 22 dieną  šventinant Panevėžio mergaičių gimanazijos vėliavą buvo vėliavos kūmu kartu su direktore M.Giedraitiene. Žmona Gertrūda  buvo namų šeimininkė.  F. Svirskis vadovavo ir Panevėžio šaulių rėmėjų vyrų chorui. Jame dainavo daugiausiai Panevėžio ,,Maisto“ darbininkai. Panevėžio ,,Maistas“ buvo didžiausia Panevėžio įmonė Respublikos laikais. Buvo tik keli asmenys, nedirbantys minėtame fabrike. Tas choras puikiai pasirodė 1939 metais lapkričio mėnesį  minint kariuomenės dieną. 1940 metų balandžio 21 dieną Panevėžio šaulių rėmėjų choras surengė šaulių namuose Dainų vakarą. Tai buvo pirmas viešas atskiras choro prisistatymas panevėžiečiams. 1940 metais gegužės mėnesį Panevėžio šaulių rėmėjų choras vadovaujamas F. Svirskio vyko į gastroles į Vilnių ir jo apylinkes. Lietuvai atgavus Vilnių iš Lietuvos vyko koncertuotis pagarsėję kolektyvai. Vilniaus krašte choras buvo labai palankiai sutinkamas.

 Kaip ir daugelio lietuvių Felikso Svirskio ir jo šeimos gyvenimą  sujaukė sovietinė okupacija 1940 metais. Žmones ėmė gasdinti pirmieji suėmimai 1940 metų liepos mėnesį. Tuo metu  tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos buvo geri santykiai. Pagal valstybių tarpusavio susitarimus vokiečių tautybės asmenys galėjo išvykti gyventi į Vokietiją. Tam reikėjo vieno šeimos nario vokiečio.  F. Svirskis su žmona ir dukra sugalvojo vykti į Vokietiją. Žmona skaitėsi kaip maišyta vokietė. Panevėžyje tiems reikalams spręsti sudaryta komisija.  Komisija dirbo  Respublikos gatvėje, esančiame Rambyno viešbutyje. Komisijoje buvo vienas SSRS atstovas, vienas nacistinės  Vokietijos ir vienas lietuvis iš Panevėžio valstybinės berniukų  gimnazijos.

Išvykimui reikėjo pristatyti daug dokumentų. Iš Panevėžio išvyko keli šimtai žmonių. Jie visi kartu išvyko traukiniu.  Kada vyko traukiniu į Vokietiją pakeliui sutiko į SSRS vykstančius Vokietijos žydus. Nuvykę buvo apgyvendinti vokiečių užimtos Lenkijos teritorijoje. Teritorija buvo aptverta tvora.Visiems buvo organizuotas maitinimas. Gyveno atskirai šeimomis. Turėjo po kambarį. Kambaryje buvo dviejų aukštų lovos. Didesnė šeima gaudavo didesnį kambarį. Dirbti nevarė, išleisdavo į miestą. Feliksas Svirskis buvo garsiojo dievdirbio Vinco Svirskio giminaitis ir pats labai mėgo staliaus darbus. Nuvykęs į Vokietiją iš pradžių dirbo pas vokietį dažytoju ir kitus  ūkio darbus. Kas turėjo giminių Vokietijoje galėjo išsikelti pas gimines. Jauni vyrai buvo agituojami stoti į nacistinės Vokietijos kariuomenę. Jeigu kas priimdavo Vokietijos pilietybę tas gyvenimui gaudavo namą.

F. ir G.  Svirskiai išvyko į Klaipėdą ir apsigyveno pas gimines.  Jų giminaitė  dirbo Klaipėdos celiuliozės fabrike. Klaipėdoje visur buvo vokiečių kalba. Pasus išdavė nuvykusiems į Vokietiją. Feliksas buvo išvarytas saugoti rusų belaisvių stovyklą. Deja ten vaizdas buvo liūdnas. Feliksui pavyko žmonos pagalba atsikratyti to darbo. Tada įsidarbino Poznanės mieste muzikos mokytoju. Vėliau išsikėlė į Braunšveigo miestą ir čia įsidarbino muzikos mokytoju. Čionai jis dėstė fogotą. Šeima irgi atsikėlė gyventi į šį miestą. Frontas artėjo į Vokietijos žemę. Braunšveigo miestas buvo intensyviai bombarduojamas. Vokietijos miestus bombarduodavo anglų lėktuvai.  

Miestuose stovėjo vien dūmų ir degėsių kvapas.  Visus apsaugodavo geros slėptuvės. Anglai per radiją pranešdavo kokius jie miestus ruošiasi bombarduoti. Radiją buvo draudžiama klausyti, bet visgi žmonės stengėsi sužinoti kokius miestus bombarduos. Lėktuvai skraidydavo labai žemai. Vokiečių priešlėktuvinė gynyba buvo paralyžuota. Mieste produktams buvo kortelių sistema. Pagal korteles gaudavo pakankamai maisto. Šeima persikėlė į Saksoniją. Ta teritorija atiteko JAV kariuomenei. Vėliau pagal susitarimą perleista SSRS įtakos sferai. Kurie neturėjo Vokietijos pilietybės raginami grįžti į Lietuvą. Sovietinė propoganda intensyviai agitavo sugrįžti į Tėvynę.

Dalis grįžusųjų vėliau atsidūrė sovietiniuose lageriuose. Žmones gabenami sukvežimiais. Bet ne visiems užteko vietos sukvežimiuose. Svirskiai grįžo traukiniu ant anglių vagonų. Ukrainos teritorijoje buvo masiškai apvaginėjami. Buvo pavogtas ir Svirskių čemodanas. Išlaipino Baisogaloje. Vilniaus  stotyje prabuvo kelias dienas. Vėliau nuvyko į Vadaktus pas brolį. Feliksas buvo įsidarbinęs Ūliūnuose. Mykolas  Karka pradėjo įkalbinėti grįžti į Panevėžį.1948 metų rudenį Panevėžyje buvo atidaryta muzikos mokykla. Iš pradžių buvo tik fortepijono ir smuiko klasės. Vėliau 1952 atsirado ir kiti instrumentai.

Feliksas  pradėjo dirbti  Panevėžio muzikos mokykloje. Vėliau  po reorganizacijos dirbo  Panevėžio muzikos technikume. Čionai dėstė labai daug specialybių. Dėstė pučiamuosius instrumentus ir akordeoną. Tada ,,Tiesoje“ pasirodė straipsnis ,,Fašistas dirba muzikos mokykloje“. F. Svirskis buvo pašalintas iš mokyklos. Beliko darbas  tik  Panevėžio I vidurinėje ir muzikavimas  ,,Palangos‘‘ restorane. Po trijų metų tarpininkaujant geriems žmonėms  Kuzmai ir gydytojui Bazarui buvo grąžintas į darbą Muzikos technikume.

Sudėtingo likimo asmenybė Feliksas Svirskis  mirė 1972 metais. Palaidotas Panevėžyje Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse. Jo žmona Gertrūda mirė 1977 metais.  F. Svirskis buvo vienas garsiausių Panevėžio krašto muzikų.

F. Svirskis su žmona ir dukra.
Panevėžio mergaičių gimnazijos choras su vadovu F. Svirskiu.
Panevėžio muzikos mokyklos orkestras. 1949 m.

Nuotraukos iš F. Svirskio artimųjų  rinkinių.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: