120-Nepriklausomybės kovų karo invalido, savanorio Antano Sereikos gimimo metinės

120-Nepriklausomybės kovų karo invalido, savanorio Antano Sereikos gimimo metinės

602
0
DALINTIS

1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias.

Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Pirmuosius savanorius mūsų krašte telkė karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio pabaigoje jis paskelbė pirmuosius įsakymus apie kuriamą Panevėžio srities apsaugos būrį. Tuo metu mieste dar tebebuvo vokiečių kariniai daliniai.

Tarp pirmųjų įstojusių į Panevėžio srities apsaugos būrį buvo Antanas Sereika. Jis gimęs 1897 m. liepos 9 d. Panevėžio apskrities Krekenavos parapijos Daugėliškų kaime, liepos 13 d. pakrikštytas Krekenavos bažnyčioje. Jo tėvai – ūkininkai Elžbieta Kasperiūnaitė ir Jokimas Sereika.

Į Panevėžio srities apsaugos būrį A. Sereika savanoriu įstojo 1919 m. sausio 10 d. Tuo metu situacija mieste buvo sudėtinga. Sausio pradžioje vokiečių okupaciniai daliniai jau paliko Panevėžio miestą. Į miestą ir apylinkes veržėsi raudonosios armijos internacionalinės divizijos 39-tasis pulkas.

Panevėžio srities apsaugos būrys traukėsi Kėdainių link ir vis stiprino savo pajėgas. 1919 m. vasario mėn. ties Šėta įvyko pirmieji stambūs kariniai susidūrimai su raudonąja armija. Jų metu ir pasižymėjo savanoris Antanas Sereika. Kautynių metu vasario 11 d. jis buvo sunkiai sužeistas. Dėl nukraujavimo jam buvo amputuota koja.

Šėtos kautynės yra reikšmingos Nepriklausomybės kovų istorijoje, nes raudonajai armijai buvo užkirstas kelias žygiui į Kauną. Nepriklausomos Lietuvos laikais Šėtos visuomenė buvo pastačiusi paminklą narsiajam savanoriui atminti. Antanas Sereika Lietuvos kariuomenėje tarnavo iki 1920 m. kovo 5 d. Už karinius nuopelnus buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu ir vardiniu Valstybės Tarybos laikrodžiu.

Kurį laiką A. Sereika dirbo Karo muziejuje Kaune. Dirbdamas susipažino su būsima žmona Bernadeta. Šeimoje gimė trys vaikai: sūnus Silvestras, dukros Morta ir Laimutė. Sūnus Silvestras mirė būdamas 12 metų.

Nepriklausomybės kovų karo invalidas Antanas Sereika iš Lietuvos valdžios gavo 10 ha žemės ir įsikūrė Krekenavos valsčiaus Gringalių kaime, pasistatė namus. 1929 m. jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusas, taip pat jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu.

Antanas Sereika mirė 1975 m., palaidotas Krekenavos miestelio kapinėse. Žmona Bernadeta mirė 1973 m. Antanas Sereika buvo vienas žymiausių Panevėžio krašto savanorių ir pirmasis Nepriklausomybės kovų karo invalidas.

Fotografijose:
Nr.1 Krekenavos šaulių būrys. Antroje eilėje ketvirtas iš kairės sėdi savanoris Antanas Sereika. 1927 m.
Nr.2 Lietuvos kariuomenės savanoriai. Centre sėdi Antanas Sereika. 20 a. 3 deš.
Nr.3 Savanoris A. Sereika su kanklėmis. 20 a. 3 deš.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos

Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.