125 metai, kai (1892) gimė Panevėžio srities savanorių organizatorius, karininkas Jonas Variakojis
Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities Biržų valsčiaus Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete. Baigė tris universiteto kursus – mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. Jonas Variakojis baigė Vladimiro Karo mokyklą, 21-ojo Sibiro šaulių pulko sudėtyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1917 m. lapkričio 12 d. Jonui Variakojui suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Prasidėjus Lietuvos valstybingumo atstatymo darbui, iškart įsitraukė į šią veiklą, 1918 m. buvo paskirtas Lietuvos Tarybos įgaliotiniu pabėgėlių grąžinimui į Lietuvą. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Iškilus raudonosios armijos įsiveržimo pavojui, Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į sritis. Vienos iš sričių centru tapo Panevėžio apskritis. Tuo metu Panevėžio kraštas buvo okupuotas kaizerinės Vokietijos kariuomenės dalinių.
1918 m. gruodžio 29 d. Krašto apsaugos ministro M. Velykio įsakymu karininkas Jonas Variakojis paskirtas Panevėžio srities apsaugos būrio vadu. Pradėjo savanorių telkimą į Lietuvos kariuomenę Panevėžio krašte. Bažnyčiose, turguose buvo skaitomi kvietimai visiems neabejingiems Lietuvos likimui stoti į savanorių gretas. Vienu pirmųjų savo įsakymų 1918 m. gruodžio 29 d. Jonas Variakojis savo pavaduotoju paskyrė karininką Justiną Kibirkštį. Pirmaisiais Panevėžio srities apsaugos būrio savanoriais 1919 m. sausio 7 d. tapo trys broliai Balčai (Boleslovas, Stasys ir Vladas), Juozas Daunoraitis, Kazys Kubilius, Juozas Kriaučiūnas, Petras Labanauskas, Petras Miknys, Stasys Mačikūnas. Vokiečių karinė įgula jau ruošėsi palikti Panevėžio miestą. Į krašto gilumą besiveržianti raudonoji armija vertė Panevėžio srities apsaugos būrį trauktis Kėdainių link.
1919 m. sausio 9 d. į Panevėžį įžengė raudonosios armijos Internacionalinės divizijos 39-tasis pulkas. Tą pačią dieną Panevėžio srities apsaugos būrys atvyko į Kėdainius. 1919 m. vasarį Panevėžio srities apsaugos būrys kartu su Kėdainių komendantūra pradėjo kovą su Raudonąja armija. Pirmos kautynės vyko dėl netoli Kėdainių esančio Šėtos miestelio. Jonas Variakojis 1919 m. kovo 22 d. paskirtas naujo karinio vieneto arba naujai suformuoto Panevėžio bataliono vadu. Panevėžio batalionas su krašte pasilikusių vokiečių karių pagalba kovo viduryje nusprendė išstumti raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo 27 d. karininko Jono Variakojo vadovaujamiems savanoriams kartu su vokiečių kariais Panevėžio miestą užimti pavyko.
J. Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M. Rossako name (dab. Laisvės aikštė Nr. 1). Išvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmą kartą suplevėsavo Trispalvė. Deja, Panevėžio atskirajam batalionui mieste pavyko išsilaikyti tik iki balandžio pradžios. Balandžio 5 d. raudonoji armija, sutelkusi papildomas pajėgas, savanorius iš miesto išstūmė. Gegužės 7 d. vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas Silvestras Žukauskas. Gen. Žukausko nurodymu Panevėžio atskirajam batalionui pavesta ruoštis atsiimti Panevėžio miestą. Panevėžio išvadavimo operaciją paruošė Panevėžio atskirojo bataliono instruktoriumi paskirtas buvęs Rusijos carinės kariuomenės pulkininkas Maksimas Katche. Vienu iš jo pavaduotojų šios operacijos rengime buvo karininkas Jonas Variakojis – Panevėžio srities bataliono vadas. Į pagalbą šiam batalionui paskirtas vienas 2-ojo pėstininkų pulko batalionas, viena artilerijos baterija, viena Šiaulių atskirojo bataliono kuopa. Pirmąkart Nepriklausomybės kovose plačiau panaudota aviacija.
Panevėžio išvadavimo operacija prasidėjo gegužės 18 d. rytą. Kautynių metu 1919 m. gegužės 18 d. žuvo Panevėžio bataliono karininkas Jonas Nastopka. Po atkaklių kautynių gegužės 19 d. Panevėžys buvo išvaduotas. Kaip rašė Vyriausiasis kariuomenės vadas gen. S. Žukauskas, „narsi Lietuvos kariuomenė paėmė Panevėžį“. 1919 m. gegužės 20 d. už sėkmingai pravestą Panevėžio išvadavimo operaciją karininkui Jonui Variakojui suteiktas Lietuvos kariuomenės kapitono laipsnis.
1919 m. gegužės 21 d. raudonoji armija dar bandė pereiti į kontrpuolimą ir atsiėmė dalį Panevėžio srities teritorijų. Tačiau Panevėžio miestas užimtas nebebuvo. Gegužės 23 d. raudonoji armija ėmė trauktis Kupiškio link.
1919 m. lapkričio 1 d. Panevėžio batalionas perorganizuotas į Panevėžio pulką ir pavadintas 4 pėstininkų pulku. Kpt. Jonas Variakojis 1919 m. už narsumą apdovanotas II ir III laipsnio Vyties kryžiais „Už Tėvynę“. 1919 m. gruodį 4 pėstininkų pulkui suteiktas Lietuvos karaliaus Mindaugo vardas. 1920 m. vasarį kpt. Jonas Variakojis paskirtas šio pulko vadu. Kpt. Jono Variakojo vadovaujami kariai dalyvavo kovose su bermontininkais (1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. sausio 3 d.), kovose lenkų fronte (1920 m. sausio 3 d. – 1920 m. balandžio 23 d.). 1921 m. rugsėjį kpt. Jonas Variakojis paskirtas III pėstininkų divizijos štabo viršininku. Ne kartą laikinai ėjo divizijos vado pareigas. 1921 m. birželio 28 d. pakeltas į majorus. 1921-1923 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus. Juos baigė 1923 metais. III pėstininkų divizija pavadinta III Karine apygarda. 1923 m. lapkritį mjr. Jonas Variakojis paskirtas III Karo apygardos štabo viršininku. Ne kartą laikinai ėjo ir III karo apygardos vado pareigas.1924 m. birželio 28 d. jam pulkininko leitenanto laipsnis. 1925 m. gegužės 15 d. apdovanotas Latvijos „Lačplėsio“ III laipsnio karo ordinu . Lietuvos valstybė mjr. Jono Variakojo nuopelnus įvertino Vytauto Didžiojo II laipsnio ir Gedimino III laipsnio ordinais. 1926 m. balandžio 20 d. mjr. Jonas Variakojis išleistas į atsargą. Archyve saugomoje Lietuvos kariuomenės karininko byloje esančioje charakteristikoje mjr. Jonas Variakojis apibūdinamas kaip „gilaus proto ir išsilavinęs žmogus, palaikantis gerus santykius su karininkais, tarnyboje griežtas, o ne tarnybos metu visiems lengvai prieinamas“. Ten pat pažymima, kad karininko gana silpna sveikata.
Išleistas į atsargą, mjr. Jonas Variakojis nusipirko Šešuolėlių I dvarą Ukmergės apskrities Širvintų valsčiuje, ir išvyko į jį gyventi. 1927 m. jam siūlyta grįžti į tarnybą, bet jis atsisakė motyvuodamas, kad turi nusipirkęs didelį ūkį ir spirito varyklą. Be to, yra paėmęs paskolą iš banko, kurią reikia rūpintis grąžinti.1929 m. jam pripažintas kariuomenės kūrėjo savanorio statusas, vasario 4 d. apdovanotas Savanorio kūrėjo medaliu.1929 m. rugsėjo 24 d. prezidento dekretu paskirtas Krašto apsaugos ministru. Tas pareigas ėjo iki 1930 m. birželio 28 d. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, vėliau JAV. Čia 1963 m. užbaigė knygą apie 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulką. Nusipelnęs Nepriklausomos Lietuvos valstybės gynėjas Jonas Variakojis mirė 1963 m. Knygą 1965 m. išleido sūnus.
Fotografija Nr.1: Karininkas Jonas Variakojis.
Fotografija Nr.2.: J.Nastopkos perlaidojimas Biržuose (Jonas Variakojis su karininko kardu).1920 m.
Fotografija Nr.3: Jonas Variakojis ( sėdi ketvirtas iš kairės) su Jonavos jaunimu. XX a. 3 deš.
Fotografijos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio
Donatas Pilkauskas
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!