125 metai, kai gimė (1893) Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas
Kazimieras ( Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 metų Vasario 16 akto signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais data nurodoma vasario 14) dabartinės Latvijos teritorijoje Kuldigos apskrityje vietovėje Paviluosta.
Būsimasis signataras augo Šemberge, jo tėvas buvo Vartotojų draugijos vedėju. Abu tėvai buvo gimę Panevėžio apskrityje. Tėvas Kazimieras buvo apsišvietęs žmogus, vienas iš kooperatinio judėjimo Lietuvoje atstovų, o motina Karolina Jankauskaitė kilusi iš religingų valstiečių. Likimas lėmė, kad jam teko kažkiek laiko gyventi ir aktyviai darbuotis ir Panevėžio mieste. Nėra tikslesnių duomenų apie jo lankytą pradžios mokyklą. Vėliau mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Čia buvo vykdoma rusinimo politika. Anksti neteko abiejų tėvų. Jo motina mirė kai jam buvo tik keli metai. Norėdamas padėti likusiam vienam jo tėvui išsilavinimu toliau rūpinosi dėdė kunigas Antanas Bizauskas, kuris išsiuntė gabų jaunuolį mokytis į Šveicariją. Po kiek laiko grįžo ir tęsė mokslus Lietuvoje -Vilniaus gimnazijoje. Likimas lėmė, kad mokslus baigė Kauno gimnazijoje. Čia veikė moksleiviai ateitininkai, kuriais ir susižavėjo gimnazistas. 1913 metais baigęs gimnaziją mokėsi Maskvos universiteto teisės fakultete. Čia aktyviai dalyvavo studentų ateitininkų veikloje. Prasidėjęs karas sutrukdė baigti mokslus.
1915 metais grįžo į Lietuvą ir apsistojo Panevėžio mieste. Jis buvos paskirtas Panevėžio miesto valdybos sekretoriumi. Vokiečių valdžia nelabai skaitėsi su lietuviais valdininkais. Prie vokiečių valdžios dirbo ir vertėju. Tai nesutrukdė aktyviai veiklai platinant lietuvybę. Su kitais aktyviais panevėžiečiais iš vokiečių valdžios gavo leidimą steigti gimnaziją, bet vokiečių valdžia lėšų gimnazijos išlaikymui neskyrė. 1915 metais spalio mėnesį įkurta gimnazija buvo labai svarbi būsimai Lietuvos valstybei. Pagal skirtingus šaltinius ji kartais laikoma pirmąja lietuviška gimnazija. 1915 metais mokymas dar vyko rusų kalba,o 1916 metais jau pilnai lietuvių kalba. Šioje gimnazijoje jis dirbo lietuvių kalbos ir lotynų dėstytoju. Jis priklausė lietuvių literatūros vadovėlių rengimo komisijai. 1918 metais išleido literatūros teorijos vadovėlį. Savo aktyvia veikla buvo žinomas ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Vienu metu buvo ir gimnazijos inspektoriumi.
1917 metais rugsėjo mėnesį buvo pakviestas į Lietuvių konferenciją Vilniuje nepaisant savo jauno amžiaus. Į konferenciją buvo kviečiami tik asmenys jau sulaukę 25 metų amžiaus. Šioje konferencijoje buvo išrinktas Lietuvos tarybos nariu. Taryboje pasisakė už Nepriklausomos Lietuvos valstybės skelbimą, nors dalis narių buvo už sąjungą su Vokietija. Jo ir kitų buvo didelis nuopelnas, kad 1918 metais Lietuva paskelbė apie Nepriklausomos valstybės atkūrimą. 1918 metais tapo krikščionių demokratų partijos nariu. Lapkričio 18 dieną buvo paskirtas Lietuvos Tarybos generaliniu sekretoriumi. Jis ėjo dideles pastangas, kad Lietuva būtų pripažinta pasaulyje kaip Nepriklausoma valstybė. Tais reikalais vyko į Angliją,vėliau dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija. Buvo labai svarbu gauti sovietų Rusijos pripažinimą. Lietuva daug metų išbuvo carinės Rusijos vadžioje. 1920 metais išrinktas į Steigiamąjį Seimą Panevėžio rinkimų apygardoje ir ėmė aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime. 1920 metais birželio mėnesį sudarytoje Kazio Griniaus vyriausybėje tapo švietimo ministru. Tai buvo jauniausias ministras vyriausybėje. Jis dėjo Lietuvos švietimo sistemos pagrindus, ruošė įstatymus apie privalomą pradinį mokslą. Jis buvo vienas iš tų, kuris tuo metu siūlė kurti ir privačias pradines mokyklas. Jose turėjo mokytis ypač gabūs vaikai. Deja tam nebuvo pritarta. Atstatydinus K. Griniaus vyriausybei perėjo dirbti į užsienio reikalų ministeriją. 1922 metų pabaigoje K. Bizauskas buvo paskirtas Lietuvos atstovu prie Šv. Sosto. 1923 metais K. Bizauskas perkeltas į Ameriką. 1927 metais K. Bizauskas buvo atšauktas ir paskirtas pasiuntiniu Latvijos Respublikoje.1928 metais K. Bizauskas perkeltas į Didžiąją Britaniją. Juozui Tūbeliui perėmus vadovavimą Vyriausybei, K. Bizauskas tapo ir Lietuvos atstovu Olandijai (1930). 1931 metais grįžo į Lietuvą ir užsiėmė politine veikla. 1939-40 metais buvo vicepremjeru paskutinėse Lietuvos vyriausybėse.
1940 metais, užėjus sovietams, lapkričio 23 dieną suimamas. Buvo laikomas Kauno kalėjime. Jam buvo sudaryta baudžiamoji byla. Vasario 16 akto signataras buvo kaltinamas tuo ko siekė visą gyvenimą. Jam prikišama, kad daug prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo, prisidėjo kuriant Lietuvos kariuomenę. Prasidėjus karui kartu su kitais politiniais kaliniais buvo evakuojamas į SSRS gilumą, bet pakeliui 1941 metų birželio 26 dieną sušaudytas dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Tai buvo pirmas Vasario 16 akto signataras nukentėjęs nuo sovietų valdžios. Toks buvo tragiškas likimas žmogaus, kuris daug prisidėjo kuriant Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Fotonuotraukose:
Nuotraukos iš privačios kolekcijos.
Donatas Pilkauskas
