Istorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOSSukaktys

130 metų, kai gimė (1889) Panevėžio švietimo organizatorius Juozas Sideravičius

Juozas Sideravičius vienas iš tų, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo kūrėjai ir organizatoriai. Juozo Sideravičiaus veikla buvo daugiausiai susijusi su Panevėžio apskritimi.  Jis Panevėžio krašte kūrė naujas pradines mokyklas, įvedinėjo privalomą pradinį mokslą, prisidėjo prie naujų mokyklų atsiradimo, organizavo knygynus mokytojams.

 Juozas Sideravičius gimė 1889 metais rugsėjo 4 dieną Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Rogupių kaime. Tėvai buvo ūkininkai. Jis labai veržėsi į mokslą.  Iš pradžių mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje,vėliau kaip labai gerai besimokantis buvo perkeltas į pavyzdinę pradinę mokyklą prie Veiverių mokytojų seminarijos. Čia mokėsi iki 1905 metų. 1905 metais pradinė mokykla buvo uždaryta. Carinė valdžia nelabai mėgo tokias pavyzdines mokyklas.   1906 metais, išlaikęs egaminus,  pradėjo mokytis Veiverių mokytojų seminarijoje. 1909 metais baigė minėtą seminariją. Vėliau prasidėjo jo kaip pradinių mokyklų mokytojo karjera. Iš pradžių dirbo nuo 1910 metų  vasario 1 dienos Baublelių,vėliau Keturnaujienų pradinėse mokyklose. Tos mokyklos buvo Šakių apskrityje. Darbavosi iki 1915 metų. Dirbo pradinių mokyklų mokytoju ir vėliau mokyklos vedėju.

 Pedagoginę veiklą sujaukė pirmasis pasaulinis karas.  Dirbdams mokytoju pradėjo bendradarbiauti  laikraštyje “ Viltis” , mokytojų draugijos priede  “Mokytojas” ir kituose  leidiniuose.  Į Lietuvos teritoriją veržėsi kaizerinės Vokietijos kariniai daliniai. Mokyklos buvo evakuojamos į carinės Rusijos gilumą. 1915 metais sausio 27 dieną buvo evakuotas ir Juozas Sideravičius. Iš pradžių dirbo tremtinių mokyklose Vilniuje,  Maskvoje. Vėliau pateko į Tomsko kraštą. Iš pradžių nuo 1915 metų lapkričio 3 iki  lapkričio 24 dienos dirbo Tomske lenkų mokyklose , o nuo 1915 metų lapkričio 24 dienos iki 1920 metų gegužės 1 dienos Tomske lietuvių mokyklose. Tomske ėjo lietuvių mokyklos vedėjo pareigas.  Karo metais, nepaisant sudėtingų sąlygų, vakarais lankė muzikos mokyklą ir dramos studiją. Vėliau tos žinios jam pravertė dirbant su mokiniais Panevėžio krašte.  Taip pat gilino žinias carinės Rusijos mokyklose.  Tai buvo universitetai Tomsko krašte.  Karo metais dalyvavo slaptoje lietuvių pedagogų draugijos veikloje, dalyvavo Vilniuje Lietuvių mokslo draugijos veikloje. Ypač aktyvi jo veikla buvo Tomske. Jis dalyvavo lietuvių šelpimo darbe. Dalis lietuvių šeimų tremtyje labai sunkiai gyveno. 1916 metais Tomske suorganizavo Lietuvių kultūros ir apšvietos draugiją. Joje dirbo kaip valdybos narys bei reikalų vedėjas. 1918 metais kovo 19-20 dienomis dalyvavo viso Sibiro lietuvių suvažiavime . Jame įsteigtas centrinis lietuvių biuras Sibire. Buveinė numatyta Tomsko mieste. Tame biure J. Sideravičius ėjo biuro  valdybos vedėjo – sekretoriaus pareigas.  Jis rėmė tremtinius, organizuodavo paskaitas, rengdavo vakarėlius, organizuodavo suaugusiems kursus. Taip pat daug padėdavo tremtiniams  įvairiais klausimais santykiuose su vietine valdžia. 1917 metais nuo Tomsko lietuvių tremtinių išrinktas atstovu į Petrapilio seimą. Intensyvus darbas nualino sveikatą. Būdamas tremtyje rašė į lietuvių spaudą “ Lietuvių balsą”. Savo straipsnius rašė ir į rusišką spaudą. “ Sibirskaja žizn” ir “ Tomskoje znamia “. Pasirašinėdavo slapyvardžiais “Rogupietis” ,“ Pavėsis”.

1920 metų gegužės pabaigoje sovietinės valdžios buvo suimtas. Jis tapo bolševikinės valdžios įkaitu.  Būdamas suimtas sugebėjo surengti  kitiems įkaitams lietuvių kalbos kursus. 1920 metų rugpjūčio mėnesio 31 dieną kaip įkaitas atgabentas į Švenčionėlius ir iškeistas į kitus belaisvius.

                      Vėliau jo likimas susietas su Panevėžio apskritimi. Tuo metu Panevėžio apskrityje kuriama visai nauja lietuviška švietimo sistema. Labai reikėjo patyrusių pedagogų ir ypač švietimo sistemos organizatorių. Vienu iš jų ir tapo Juozas Sideravičius.  Nuo 1920 metų rugsėjo 1 dienos iki 1923 metų sausio 1 dienos  dirbo Panevėžio apskrities I ir II rajonų pradžios mokyklų inspektoriumi. 1923 m. sausio 1 – 1939 metais sausio 1 dieną dirbo Panevėžio apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektoriumi.  Nuo 1939 metų sausio 1 dienos  darbavosi Panevėžio apskrities pradžios mokyklų inspektorių padėjėju  su XII tarnautojo kategorija.  Gyvendamas Panevėžyje jis rašė straipsnius į “ Lietuvos “ laikraštį.  Panevėžyje suorganizavo mėgėjų teatrą. Buvo tautininkų sąjungos narys, Panevėžio tautininkų  mokytojų sąjungos sekretorius, buvo Jaunosios Lietuvos sąjungos Panevėžio miesto rajono ūkio vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio XII rinktinės revizijos komisijos pirmininkas. Jis buvo ir Panevėžio jaunųjų ūkininkų globos tarybos nariu.

1930 metais vasario 16 dieną už nuopelnus apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.  1940 metais paminėjo savo veiklos pedagoginės 30 metų sukaktį. 1940 metais balandžio 20 dieną Panevėžio apskrities mokytojų konferencijoje suorganizuotas jo pagerbimas. Renginys vyko pradžios mokykloje Nr.3. J. Sideravičius daug prisidėjo prie švietimo vystymo Panevėžio apskrityje.  Sveikinimo telegrama buvo gauta iš švietimo ministerijos. Pradinių mokyklų mokytojos jam įteikė gėlių. Buvos pasakyta, kad jis jaunas savo širdimi ir senas savo patyrimu ir žiniomis. Dirbdamas Panevėžyje rūpinosi ir savo laisvalaikiu. Tuo metu artimiausias kurortas panevėžiečiams buvo Berčiūnuose. Juose savo vilą 1934 metais pradėjo statyti ir J. Sideravičius. Galima buvo pailsėti nuo įtemptų darbų ir labai aktyvios visuomeninės veiklos. Berčiūnuose savo vilas turėjo ir daug kitų garsių panevėžiečių. Juose savo vilą turėjo ir burmistras Tadas Chodakauskas. Labai mėgdavo ilsėtis Berčiūnuose ir Gabrielė Petkevičaitė- Bitė. Puikias dvi vilas čia turėjo ir Panevėžio paštininkai.

Gyvenimą sujaukė 1940 metų okupacija. Nebūdamas perdaug stiprios sveikatos J. Sideravičius mirė 1947 metais gruodžio 30 dieną. Palaidotas Panevėžyje.

Panevėžio pradinių mokyklų mokytojai nusifotografavę mokytojų knygyno įsteigimo proga. Sėdi penktas iš kairės inspektorius Juozas Sideravičius. 1932 m.
J. Sideravičiaus vilos statyba Berčiūnuose. 1934 m. rugpjūtis.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

 Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button