Istorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOSSukaktys

135 metai, kai gimė (1884) rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas – Besparnis

Tėvas ir sūnus Juozas ir Henrikas Čerkesai nemažai išgarsino Panevėžio kraštą visoje Lietuvoje.  Nors pasirinko skirtingą gyvenimo kelią abu paliko ryškų pėdsaką Nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje. Garsesnis iš jų buvo Juozas Čerkesas.

Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (pagal kitus duomenis – gimimo data 1884 m. balandžio 4 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigęs mokyklą   įvairiuose valsčiuose dirbo raštininku. Nuo 1902 m. spausdino žinutes, eilėraščius, feljetonus lietuviškuose leidiniuose. 1910 m. išėjo pirmoji J. Čerkeso-Besparnio eilėraščių knyga „Birbynė“, 1911 m. – eilėraščių rinkinys „Vamzdys“. Juozas Čerkesas buvo vienas didžiausių spaudos propaguotojų Panevėžio krašte. Vedė Jadvygą Choleckaitę.

Sūnus  Henrikas gimė 1912 metais gegužės 4 dieną  Ukmergėje. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė šeima  į Rusiją, į Lietuvą grįžo 1918 m. Juozas Čerkesas aktyviai įsijungė į Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą. 1918 m. lapkričio 28 d. Panevėžyje vykusiame parapijų komitetų atstovų suvažiavime išrinktas į Panevėžio apkrities komitetą, jam patikėtos vicepirmininko pareigos. 1919 m. balandžio 6 d. įsijungė į Nepriklausomybės kovas, tarnavo iki 1920 m. balandžio 20 d.  Buvo 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko raštvedys. Kaip Nepriklausomybės kovų dalyvis vėliau buvo apdovanotas. 1920 metais šeimoje gimė sūnus Algirdas. Jis deja gyveno tik 5 metus ir mirė 1925 metais. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse.  Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, Juozas Čerkesas 1926 m. pasistatė modernų raudonų plytų namą. „Pragiedruliais“ vadintoje sodyboje rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės.

Ypač čia mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi artistė Unė Babickaitė.  Prie namo stovėjo Jėzaus Kristaus skulptūra. Vėliau ji buvo paslėpta U. Babickaitės sodyboje Kupiškio rajone ir išliko iki šių dienų. Vertėsi privataus gynėjo advokato praktika, didelį dėmesį skyrė sodininkystei, parduodavo ūkyje išaugintų gėlių bei daržovių sodinukus.  Juozas Čerkesas 1931 m. dalyvavo rinkimuose į  Panevėžio miesto tarybą. J. Čerkesas savo advokatinėje praktikoje turėjo ir vieną garsią bylą. Jis gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį – Žukauską. Rašytojas gyveno Anykščiuose ir vertėsi vaistininko praktika. Reikėjo įdėti labai daug pastangų ginant žinomą rašytoją. Kiti vaistininkai visaip trukdė Antano Vienuolio- Žukausko veiklai.

Šeimą labai garsino ir sūnus Henrikas.  Mokydamasis  Panevėžio valstybinėje gimnazijoje aktyviai dalyvavo skautų organizacijos veikloje. Gimnazijoje veikė „Kęstučio“ skautų draugovė. 1924 metais rugsėjo 15 dieną prie ,,Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Br. Mikelevičius. Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Vandens skautai mokėsi plaukioti valtimis Nevėžio upėje. Jau antrą  vasarą po įsteigimo plaukė  valtimi Nevėžiu į Kauną.  1925 metais vasario 6 dieną  vandens skiltis  tapo ,,Šarūno“ vardo vandens skautų draugove.

Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove. Jūros skautų tarpe ypač reiškėsi Henrikas Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 metais ,,Šarūno“ draugovė pakartotojo žygį valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1928 metais A. Jurgutis įkūrė antrą jūros skautų junginį Panevėžyje ,,Mindaugo“ laivą. Jo padėjėju buvo H. Čerkesas. 1931 metais balandžio 23 dieną Henrikui Čerkesui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 metais paskautininkis  Henrikas Čerkesas su skiltininku Balsevičium  nuo liepos 23 dienos iki rugpjūčio 8 dienos atliko kelionę luotu, plaustu ir valtimi iš Salų dvaro iki Klaipėdos. Viso nuplaukė 471 kilometrą. Tas žygis buvo įvertintas kaip geriausias žygis Lietuvoje. Už tuos pasiekimus jūros skautai gavo premiją –palapinę.

Tuo metu Henrikas Čerkesas jau priklausė Kauno skautų tuntui.1931 metais Henrikas Čerkesas baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. 1931 metais įstojo į  Pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos Karo mokyklą ir 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą. Nuo 1932 metų mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universitete, studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune taip pat buvo skautų draugovės draugininku.1935 metais sausio mėnesį atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju.  Jis tapo Alytaus tunto tuntininku. Jis buvo didžiausias skautų judėjimo propaguotojas Alytaus krašte. 1935 metais sausio mėnesį susirgo ir mirė sausio 18 dieną. Iškilmingai palaidotas senosiose Panevėžio miesto kapinėse. Jo netektis buvo didelis smūgis šeimai.

Dar labiau gyvenimą sujaukė sovietinė okupacija. Prasidėjo  areštai, trėmimai . J. Čerkesui pavyko išvengti arešto. Nacių okupacijos metais Juozas Čerkesas rašo feljetonus į tuometinę Panevėžio spaudą. Tai nepatiko 1944 metais sugrįžusiems sovietiniams okupantams.  Prasidėjo pokarinė namų nacionalizacija. Juozo Čerkeso šeimos  namas buvo nacionalizuotas  1949 metais.  Tai buvo didžiulis smūgis. Labai daug buvo įdėta pastangų kuriant pavyzdinį ūkį. Jis greitai ir mirė iš sielvarto. Jadvyga  Čerkesienė mirė 1959 metais. Abu palaidoti senosiose Panevėžio kapinėse.

2006 m. ant gimtosios J. Čerkeso-Besparnio trobos Bernotų kaime atidengta paminklinė lenta.

Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas
Rašytojas, advokatas Juozas Čerkesas
J. Čerkeso namas
J. Čerkeso namas. 20 a. 4 deš.
Čerkesų šeimos kapas senosiose Panevėžio kapinėse
Čerkesų šeimos kapas senosiose Panevėžio kapinėse.( E. Markuckytės nuotrauka)

Fotonuotraukos iš M. Dirsės archyvo

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

 Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button