150 metų kai gimė knygnešys,visuomeninkas, kunigas – Jonas Karbauskas

150 metų kai gimė knygnešys,visuomeninkas, kunigas – Jonas Karbauskas

8149
0
DALINTIS
Kunigas Jonas Karbauskas.

Vienas iš aktyviausių kunigų Aukštaitijos krašte buvo Jonas Karbauskas. Jis pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla ir buvo vienas iš lietuviško verslo organizatorių Panevėžio mieste.

Būsimasis kunigas Jonas Karbauskas gimė 1866 metais lapkričio mėnesį 28 dieną (senuoju stiliumi) Pakruojo parapijos Prasčiūnų kaime ir lapkričio 28 dieną krikštytas miestelio bažnyčioje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje 1878-1883 metais. Ją baigęs, mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune 1884-1889 metais. Mokydamasis kunigų seminarijoje priklausė slaptai klierikų Lietuvos mylėtojų draugijai. Kunigu įšventintas 1889 m. rugsėjo 10 dieną. Vikaravo Šiauliuose (1890-1896), Pašvitiny (1896-1897), Truskavoje(1897 -1899) , dirbo kuratu Vadaktuose (1899-1903), Kupreliškyje(1903—1907), Dambavoje( 1907-1913), Viešvėnuose(1913-1917). Su kunigu P. Urbonavičiumi 1890 metais išleido knygą,, Evangelijos ant nedėldieniu ir visu švenčiu ištisu metu“. Ta knyga pakartotinai išleista ir 1900 ir 1904 metais. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime 1905 metais. Šis Seimas iškėlė reikalavimą dėl Lietuvos autonomijos carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Jis buvo vienas iš aktyvių to Seimo organizatorių ir dalyvių.

Dambavoje įsteigė parapiją, čia jo veikla buvo ypač aktyvi. Po 1863-64 metų sukilimo Dambavos bažnyčia ilgam laikui buvo uždaryta. Reikėjo įdėti daug pastangų organizuojant bendruomenę. Jis įkūrė zakristiją, pastatė kleboniją, užveisė didelį sodą ir sutvarkė miestelio kapines. Jis pasireiškė kaip puikus kultūros propaguotojas. Jo iniciatyva įsteigtas mėgėjų teatras. Miestelio gyventojai aktyviai įsijungė į kultūrinę veiklą. Iki to laiko šis miestelis priklausė prie mažai aktyvių ir pastebimų Lietuvos miestelių. 1908 metais mėgėjų ratelis suvaidino pirmą lietuvišką spektaklį ,, Šventa Agnietė“. Kartu aktyviai prisidėjo ir prie žemės ūkio vystymo. Ypač žinomas buvo Dambavos žemės ūkio ratelis. Jo sekretoriumi buvo kunigas Jonas Karbauskas. Jis vienijo apie 100 narių. Jo dėka buvo diegiamos pažangios technologijos žemės ūkyje. Jo paskatintas Dambavos dvarininkas M. Baženskis įsteigė pradžios mokyklą. J. Karbausko iniciatyva Dambavoje susikūrė blaivybės draugija. 20 amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo populiarios blaivybės įdėjos.

Jo iniciatyva Žarėnuose, prasidėjus pirmąjam pasauliniam karui, sudarytas komitetas karių šeimoms šelpti.1917 metais paskirtas Tvėrų parapijos klebonu. Dirbo 1917-1921 metais. 1921 metais paskirtas 8 pėstininkų pulko kapelionu. Tas pulkas iki 1922 metų dislokuotas Panevėžyje. Jam išsikėlus liko kunigauti Panevėžyje. Dirbo Panevėžio kalėjimo kapelionu 1922-29m. 1922 metais tapo Panevėžio ugniagesių draugijos valdybos nariu. Kaip draugijos narys dalyvavo keliuose Lietuvos ugniagesių sąjungos draugijų suvažiavimuose Kaune. Draugijos valdybos nariu išbuvo iki mirties. 1927 metais tapo Panevėžio amatų mokyklos kapelionu. Kapelionu išdirbo iki mirties.

1922 metais Panevėžyje kartu su K. Motieka įkūrė lietuvių ekonominę draugiją ,,Birža“. Ši draugija ypač skatino lietuvišką verslą. Tuo metu Panevėžyje vyravo žydų verslas. Kažkiek aktyvesnis buvo lenkų verslas. Lietuviško verslo pozicijos buvo labai silpnos. Lietuva dar neturėjo savo valiutos. Iš šios draugijos vėliau išaugo rimta Panevėžio verslininkų draugija. Lietuviškas verslas Panevėžyje pamažu stiprino savo pozicijas.

1925 metais spalio 4 dieną Panevėžyje įsteigta kultūrinė ,, Dainos“ draugija. Jos viena steigėjų buvo kunigas J. Karbauskas. Jis išrinktas į valdybą. Ši draugija tapo didžiausia kultūros propaguotoja Panevėžio mieste. Jonas Karbauskas įkūrė Panevėžio šaulių liaudies teatrą. Šaulių orgnizacijos veikla buvo ypač aktyvi Panevėžio mieste.

Kartu su G. Petkevičaite – Bite Panevėžyje įsteigė Kalinių globos draugiją. Buvo Kalinių globos draugijos pirmininku iki mirties . Kur kunigavo steigdavo slaptas lietuviškas mokyklas. Buvo aktyvus knygnešys. Aktyviai bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Buvo ,, Lietuvos mylėtojų“ draugijos pirmininkas. Į spaudą rašė Maišinio, Maišiškio, Karboriaus ir kitais slapyvardžiais. Bendradarbiavo su laikraščiais ,, Lietuvos apžvalga“ , ,,Nedėldienio skaitymai“, „Žemaičių apžvalga“, Tėvynės sargas“ ir kitais katalikiškais leidiniais.

Mirė 1929 metais rugpjūčio 23 dieną. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. 1938 metais rugpjūčio 28 dieną ant jo kapo pastatytas ir pašventintas paminklas. Paminklui lėšas skyrė žinomas mecenatas Juozas Masiulis. Paminklą pašventino kunigas Alfonsas Sušinskas.

Fotonuotrauka. Kunigas Jonas Karbauskas.
Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

spaudos_remimo_fondas1

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.