2016–2020 metų Seimui – dveji: žmonių socialinė gerovė išlieka prioritetas

Šiandien sukanka lygiai dveji metai, kai XII Seimas susirinko į pirmąjį posėdį. Nuo darbo pradžios, 2016 m. lapkričio 14 d., surengtas 231 Seimo posėdis, priimta daugiau kaip 1 600 teisės aktų. Per dvejus metus iš viso Seimas posėdžiavo 857 valandas.

Antraisiais darbo metais Seimas tęsė užsibrėžtus tikslus gerinti Lietuvos žmonių socialinę gerovę – daug dėmesio skirta gyventojų pajamų didinimo, skurdo mažinimo, šeimos stiprinimo, vaiko teisių, sveikatos, šalies saugumo, viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimo klausimams.

„Dirbame efektyviai – per dvejus metus įvykdyti esminiai pokyčiai, kurių laukėme ilgus metus. Žmonės tai jaučia ne tik finansiškai, juk skiriamas dėmesys socialinei politikai ir gyventojų gerovės kūrimui. Lietuva tampa patraukli užsienio rinkose, vykdome tarptautinius įsipareigojimus. Tikiu, kad esame teisingame kelyje ir įvertinę už nugaros paliktus žingsnius, sugebėsime susitelkti ir eiti pirmyn, kur laukia daug planų ir naujų iššūkių“, – sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Reformos

Tarp svarbiausių darbą įpusėjusio XII Seimo sprendimų – praėjusioje sesijoje patvirtintos mokesčių, pensijų kaupimo, inovacijų ir technologijų srities reformos. Visi pokyčiai yra nukreipti į žmonių gerovę – nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus patvirtintai mokesčių reformai sumažintas darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis darbuotojams ir investuotojams, darbuotojai pamatys visą darbo vietos kainą.

Pensijų reforma leis patiems kaupti ir taip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje, šia pertvarka siekiama, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad pensijų sistema nepriešintų esamų ir būsimų pensijų gavėjų ir apimtų visus gyventojus.

Pokyčiai inovacijų ir mokslo pažangos srityje skatins pažangą ir kurs pridėtinę vertę šalies vidaus ekonomikoje. Tikimasi, kad reforma sudarys palankias ir aiškias sąlygas verslo ir mokslo bendradarbiavimui, paremtam abipuse nauda, ir užtikrins efektyvesnį mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą, padidins šalies ekonominę pažangą ir konkurencingumą.

Šeimos politika ir vaiko teisių apsauga

Stiprindamas šeimos institutą Seimas priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą, kuriuo siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką.

Nuo kitų metų vidurio šalyje įvedama šeimos kortelė, kuri daugiavaikėms ar neįgalųjį prižiūrinčioms šeimos suteiks galimybę naudotis lengvatomis ir nuolaidomis.

Nuo rugsėjo 1 d. Seimas sudarė galimybę pirmąjį būstą šalies regionuose ar rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms gauti valstybės finansinę paramą.

Seimas atsisakė papildomo NPD modelio, o vietoj jo įvedė 30 eurų išmoką kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo pajamų. Šią išmoką nuo kitų metų planuojama didinti iki 50 eurų. Taip pat numatoma didinti papildomas išmokas auginantiems tris ir daugiau vaikų.

Seimas tiek pirmaisiais, tiek antraisiais darbo metais intensyviai svarstė vaiko teisių apsaugos klausimus. Įteisinęs draudimą taikyti visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, Seimas pertvarkė vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui. Patobulintais vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo institutais sumažinta biurokratinė ir finansinė našta globos ir įvaikinimo procesuose, sukurtos palankesnės sąlygos globoti (rūpintis) ir įvaikinti vaikus, taip pat sudaromos didesnės galimybės vaikams augti saugioje šeimos aplinkoje.

Socialinė sauga

Tvirtindamas valstybės biudžetus Seimas nuosekliai siekė didinti gyventojų pensijas. Nuo 2018-ųjų visos socialinio draudimo pensijos pradedamos indeksuoti kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas. Jau nuo kitų metų pradžios bus indeksuotos ir netekto darbingumo, našlaičių, našlių pensijos. Seimas taip pat didino atlyginimus mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.

Šios kadencijos Seimas galutinai apsisprendė dėl naujos redakcijos Darbo kodekso, kuriuo siekiama užtikrinti didesnę bedarbių apsaugą. Nedarbo socialinio draudimo įstatymu padidintos apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokos, gavėjų skaičius ir pailginta šios išmokos mokėjimo trukmė.

V sesijoje Seimas patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją, kurioje nustatyti pagrindiniai šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai.

Parlamentas nustatė lengvatinį PVM tarifą visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, o neribotą laiką – centriniam šildymui.

Ekonomika ir verslas

Kurdamas palankesnes sąlygas smulkiajam verslui ir savarankiškai dirbantiems Seimas įtvirtino pradedantiems savo veiklą socialinio draudimo įmokų „atostogas“. Be to, pagal naują tvarką individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies.

Priimtomis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisomis siekiama pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje ir didinti investicinį konkurencingumą regione.

Seimas patobulino viešųjų pirkimų sistemą. Naujasis viešųjų pirkimų reguliavimas labiau pritaikytas politiniams, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. Tikimasi, kad viešieji pirkimai galės būti pasitelkiami gerinant verslo aplinką, kuriant naujas darbo vietas, skatinant socialinę integraciją, žaliuosius pirkimus.

Seimas sudarė teisines sąlygas įgyvendinti naują viešojo transporto sistemą – metropoliteną.

Krašto apsauga

Esant sudėtingai geopolitinei situacijai, vykstant kibernetinėms atakoms, įvairaus pobūdžio provokacijoms Seimas nuosekliai daug dėmesio skiria krašto apsaugai. Kadencijos pradžioje atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje įvardyta 14 grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių, įtvirtinti nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai.

Po XII Seimo sprendimų Lietuva pirmą kartą istorijoje įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai 2018 m. skirs 2 proc. BVP. Parlamentas kasmet tvirtino kariuomenės struktūrą, sesijų metu tobulino krašto apsaugą reglamentuojančius įstatymus.

Švietimas

Seimas patvirtino valstybinių universitetų optimizavimo planą ir tęsė aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą – priimti sprendimai dėl aukštųjų mokyklų jungimo.

Nuo šių metų rudens įvestas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis – mokytojams atlyginama už visus atliekamus darbus, ne tik pamokas, bet ir pasiruošimą joms, už veiklą mokyklos bendruomenėje. Kartu nuspręsta keisti mokyklų finansavimo principus – didžioji dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį, kita dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

Atsižvelgdamas į valstybės ekonominės raidos poreikius ir siekdamas didinti profesinio mokymo įvaizdį Seimas pakeitė profesinio rengimo ir mokymo sistemą.

Sveikatos apsauga

Vienas svarbiausių Seimo darbų sveikatos apsaugos srityje – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir taip pagerinti visuomenes sveikatą. Dalis naujų ribojimo priemonių taikomos jau nuo 2018 m., kita dalis įsigalios 2020 m. Šiuo metu alkoholį įsigyti leidžiama asmenims nuo 20 metų, sutrumpintas alkoholio prekybos laikas, visiškai uždrausta alkoholio reklama, o nuo 2020 m. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų ir pan. Seimas įtvirtino griežtesnę administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose.

Seimas taip pat nusprendė, kad kompensuojamųjų vaistų kainynas perskaičiuojamas ne kartą, o keturis kartus per metus. Tai leis greičiau sureaguoti į kainų mažėjimą aplinkinėse valstybėse. Priimtais Farmacijos įstatymo pakeitimais nuo kitų metų pradžios leista nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, degalinėse, kitose mažmeninės prekybos vietose, tačiau jiems galios specialūs prekybos reikalavimai.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis nuspręsta sergančius sunkiomis ir ypač sunkiomis ligomis vaikus slaugantiems šeimos nariams mokėti ligos socialinio draudimo išmoką ilgesnį laikotarpį.

Seimas įstatymu nustatė ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką, kuri leis pagerinti ortopedijos priemonių, būtinų pacientams, prieinamumą ir padidinti šių priemonių pasirinkimo galimybes. Taip pat nuo kitų metų įstatymo lygiu nustatė gydytojų rezidentų ir odontologų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygas ir užtikrino stabilesnes jaunųjų medikų socialines garantijas. Priimtais pakeitimais įteisintos gimdymo priežiūros paslaugos namuose, panaikintas ribojimas vykdyti veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu tik vienai vaistinei, apriboti vaistų reklamuotojų vizitai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Valstybės valdymas

Tarp pagrindinių Seimo darbų – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas. Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo įgyvendinama valstybės tarnybos pertvarka, taip pat įstatymu nustatė biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo tvarką.

Per dvejus veiklos metus Seimas patvirtino miškų urėdijų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos reformas, Žemės ūkio ministerijai pavaldžių valstybės įmonių, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pertvarkas, optimizavo Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų, Vyriausybės atstovų tarnybų veiklą. Nuosekliai įtvirtino valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų, švietimo įstaigų ir kultūros centrų, muziejų, bibliotekų vadovų rotaciją.

Jau artimiausiuose savivaldos rinkimuose piliečiams sudaryta galimybė rinkti jaunesnius savivaldybės tarybos narius – nuolatinį šios savivaldybės gyventoją, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Šiuo sprendimu tikimasi didesnio jaunimo įsitraukimo į savivaldos problemų sprendimo procesus ir pilietinio aktyvumo.

Teisė ir teisėtvarka

Šioje sesijoje Seimas paskelbė privalomąjį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, kuris bus rengiamas 2019 metais, taip pat tobulino referendumo rengimo teisinį reguliavimą, rinkimų įstatymus.

Seimui liko vienintelis balsavimas Konstitucijos pataisoms priimti dėl galimybės asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal naujas nuostatas kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pažeistų jo konstitucinių teisių ar laisvių.

Baudžiamajame kodekse įtvirtinta sugriežtinta atsakomybė už mokestinius nusikaltimus, padidintos piniginės baudos už visas nusikalstamas veikas, sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Priimtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.

Energetika

Žengtas didelis žingsnis nacionalinės energetinės nepriklausomybės link – atnaujinta energetikos strategija, kurioje numatomi pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai ir kryptys.

Parlamentas sukūrė apsaugos nuo nesaugių elektrinių tiekiamos elektros energijos patekimo į Lietuvą teisinį reglamentavimą, taip pat pripažino Astravo branduolinę elektrinę keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Seimas įtvirtino naują daugiabučių namų atnaujinimo modelį, kuriuo nustatė ilgalaikes valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, skatinsiančius daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti ir įgyvendinti atnaujinimo projektus.

Kultūra

Tarp aktualių kultūros klausimų – priimtas Mecenavimo įstatymas, kuriame apibrėžtos nacionalinio mecenato, mecenavimo, mecenuojamojo projekto sąvokos, nustatyti mecenuojamų projektų kriterijai ir esminės sąlygos.

Priimtomis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisomis įtvirtintos naujos teisių gynimo priemonės, padėsiančios užkirsti kelią neteisėtam turinio atgaminimui ir paskelbimui internetinėje erdvėje.

Artimiausi darbai

V sesijoje tarp artimiausių pagrindinių Seimo darbų – 2019 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Tarp itin svarbių ir socialiai jautrių klausimų – neįgaliųjų integracijos ir tinkamos jiems paramos užtikrinimas, socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas.

Darbų prioritetų sąraše – taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, vietos savivaldos ir bendruomenių stiprinimas, valstybės energetikos ir transporto sektoriaus efektyvinimas, korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas.