5 lietuviškos knygos, kurias galima parekomenduoti užsieniečiui

Lietuviai gali didžiuotis savo tautiečių literatūros šedevrais. Žymių lietuvių autorių darbai neretai tampa bestseleriais ir sulaukia tarptautinio pripažinimo. Dalinamės 5 lietuviškomis knygomis, kurias galima parekomenduoti net užsieniečiui.

Antano Škėmos „Balta drobulė“

„Balta drobulė“ – tai pirmasis lietuviškas avangardinis romanas. Jame nerasite vientiso pasakojimo ar aiškios siužetinės linijos. Veiksmas vystosi chaotiškai, yra daug šuolių laike – tai aprašomi dabarties įvykiai, tai nusikeliama į praeities laiką. Šiame romane A. Škėma meistriškai naudoja sąmonės srauto techniką, taip atskleisdamas suskilusį pagrindinio veikėjo vidinį pasaulį. Tas veikėjas – Antanas Garšva, liftininkas viename Niujorko viešbučių. Nors iš išorės Garšva atrodo kaip romus darbuotojas, jo viduje verda jausmai. Galvos neapleidžia neramios mintys, jis trokšta atsiduoti kūrybai, tačiau monotoniškas darbas ir uniforma jį bukina. Romane galima rasti daug autobiografinių detalių – A. Škėma taip pat emigravo į JAV, dirbo liftininku ir ėjo tais pačiais keliais, kuriais „Baltoje drobulėje“ vaikštinėja Garšva. „Balta drobulė“ yra išleista į anglų bei vokiečių kalbas.

Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“

R.Gavelį daug kas vadina vienu ryškiausiu postmodernizmo atstovų lietuvių literatūroje. Jis buvo autorius, cenzūros metu rašęs „į stalčių“. Garsiausias to rezultatas – „Vilniaus pokeris“, romanas, kuris buvo ir tebėra tikra literatūrinė bomba. R. Gavelis buvo pirmasis rašytojas, itin atvirai ir kritiškai pažvelgęs į gyvenimą sovietiškoje santvarkoje.

„Vilniaus pokeris“ parašytas sąmonės srauto technika, kuria tiesiogiai pateikiamas veikėjų psichikos judrumas. Romanas sudarytas iš 4 dalių, kurių kiekvienoje 197… m. spalio įvykiai pateikiami iš skirtingo veikėjo perspektyvos. Pagrindinė istorija yra Vytauto Vargalio, kurio dalis vadinasi „Jie“. Pagal Vytautui nutikusius įvykius sukasi ir kitų veikėjų pasakojimai: Martyno Poškos „Iš Martraščio“, Stefanijos Monkevičiūtės dalis „Tuteiša“ ir Gedimino Riaubos „Vox Canina“. Įdomiausia, kad kiekvieno pasakojimas apie tuos pačius įvykius kardinaliai skiriasi. Būtent tai ir yra pagrindinis knygos tikslas – parodyti, kad galima rašyti atskleidžiant įvairias įvykių galimybes: kažkas ir buvo, ir nebuvo, nebūtinai viskas tik buvo arba nebuvo. Knygoje R. Gavelis meistriškai nagrinėja Vilniaus kaip gyvo kūno, kūno raiškos temas, atvirai kritikuoja režimą. Dabar „Vilniaus pokeris“ išverstas į prancūzų, baltarusių, makedonų, anglų kalbas. Knygą galima įsigyti  https://vaga.lt/tyto-alba-lt-lt.

Jurgio Kunčino „Tūla“

J.Kunčinas – vertėjas ir produktyvus rašytojas. Jo „Tūla“ – vienas ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių. Šis romanas buvo pirmasis, prabilęs apie valkataujančio sovietmečio inteligento patirtį, taip atverdamas visai naują perspektyvą. 1993 m. išleisto kūrinio veiksmas vyksta Vilniuje, daugiausiai – bohemiškame Užupyje. Įkaušęs liūdnas jaunuolis vaikštinėja po miestą, sutikdamas ryškius, įdomius žmones ir matydamas vietas, kurias autorius vaizdžiai aprašo: sovietmečio pilkumos kupinas kavines, gatveles. Pagrindinis veikėjas gyvena visuomenės pakraštyje, vis atsiduria gydymo nuo alkoholizmo įstaigose. Itin ryški siužetinė linija yra neįmanomos meilės istorija – tragiška meilė Tūlai. Romane aiškiai juntami nerimo, vienatvės ir pasiklydimo jausmai. Autoriaus rašymo stilius, susidedantis iš ironijos, puošybos ir dokumentiško tikrumo, visiškai įtraukia skaitytoją į romaną. „Tūla“ išleista švedų, rusų bei lenkų kalbomis ir yra bene kasmet inscenizuojama.

Balio Sruogos „Dievų miškas“

B.Sruoga – lietuvių literatūros klasikas. Jo „Dievų miškas“ yra memuarinis romanas, pirmą kartą išleistas 1957 m., autoriui jau mirus. Kūrinys laikomas bene svarbiausia rašytojo knyga ir yra vertinamas kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos knygų apie nacių koncentracijos stovyklas. „Dievų miške“ aprašomi žiaurumo kupini B. Sruogos ir jo likimo brolių bei seserų gyvenimo metai koncentracijos stovykloje. B. Sruoga, pats išgyvenęs Štuthofo koncentracijos stovyklos siaubus, išsamiai aprašo juos romane, nevengdamas ironiško pašiepimo. Knyga sulaukė milžiniškos sėkmės ir užsienyje – ji išleista vokiečių, anglų, ispanų ir kitomis kalbomis. Pagal romaną režisierius A. Puipa 2005 m. pastatė filmą.

Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“

K.Sabaliauskaitė – žurnalistė, menotyrininkė, populiarių romanų autorė. Pirmasis jos romanas „Silva Rerum“ pelnė daugybę nominacijų ir apdovanojimų. Autorė sugebėjo atgaivinti istorinio romano žanrą mūsų šalyje. Rašytojai būdinga ironija ir subtilus humoras istoriją padaro dar unikalesne, o išsamūs aprašymai sukuria aiškią ir tikslią atmosferą. K. Sabaliauskaitė vaizdžiai aprašo tuometinius patiekalų skonius, kvapus, audinių faktūras, brangakmenių spalvas. „Silva Rerum“ išversta į latvių bei lenkų kalbas.

„Silva Rerum“ perkelia skaitytoją į XVII a. vidurio LDK bajorų gyvenimą. Trilerio tempo romane meilės istorija susipina su detektyvo elementais. Silva Rerum – tai iš kartos į kartą perduodama lietuvių bajorų šeimos knyga. Joje surašomi ne tik tokie svarbūs gyvenimo įvykiai kaip gimimai, vestuvės ar mirtys, bet ir įvairūs eilėraščiai, tostai, sentencijos. Kyla klausimas, ko tuomet bijo Jonas Motiejus Norvaiša, kai kalba pasisuka apie šią knygą?

Šių 5 autorių – A. Škėmos, R. Gavelio, J. Kunčino. B. Sruogos ir K. Sabaliauskaitės – kūryba neabejotinai yra verta dėmesio. Rašytojai meistriškai nagrinėja dar ir šiandien aktualias temas bei perteikia savo gyvenimo patirtį. Bet kuria šių knygų tikrai susidomėtų net ir užsienietis.