80 metų kai (1936) nutiestas Panevėžio – Ramygalos plentas

80 metų kai (1936) nutiestas Panevėžio – Ramygalos plentas

14674
0
DALINTIS
Tiesiamas Panevėžio – Ramygalos plentas.

Panevėžio apskritis iš carinės Rusijos paveldėjo gana prastus kelius. Jie neatitiko naujų sąlygų. Nepriklausomoje Lietuvoje iš pradžių vis atsirasdavo svarbesnių darbų, negu kelių tiesimas. Panevėžio mieste padėtis irgi nebuvo gera. Tik 1934 metais nutiestas plentas Panevėžys – Pajuostis. Jis buvo 4 kilometrų ilgio. Iš plentų nuo carinių laikų buvo tik nedidelis kelio ruožas Panevėžys- Pumpėnai. 4 dešimtmetyje tik grindžiami vieškeliai. 1933-34 metais išgrįstas vieškelis Panevėžys – Berčiūnai. Jis buvo 5,4 kilometro ir darbai kainavo 55.470 litų. 1935 metais išgrįstas kelias į Velžį. Darbai kainavo 33.660 litų. Tokiems darbams atlikti buvo panaudojami bedarbiai. Panevėžio mieste bedarbių žiemos metu būdavo iki 700, o vasaro metu sumažėdavo ir būdavo apie 100.

1927 metais Lietuvoje patvirtintas plentų tiesimo projektas. Bet 1929 metais nutiesta tik 10 kilometrų, o 1928 metais dar mažiau. 1934 metais nupręsta tiesti plentą iki Panevėžio. Buvo svarstomi 2 maršrutai: Panevėžys – Krekenava ir Panevėžys – Ramygala. Buvo skaičiuojama kur yra intensyvesnis judėjimas. Laimėjo maršrutas Panevėžys- Ramygala. Net buvo kalbų, kad ramygaliečiai specialiai pasiuntė daugiau važinėjančių ir taip laimėjo konkursą.

1934 metais nuspręsta tiesti plentą Panevėžys- Ramygala. Darbai pradėti vėlų rudenį. Kasami buvo grioviai ir kiti smulkesni darbai vykdomi. Darbus vykdė ir miestas, ir apskritis. Techninius klausimus derino Panevėžio apskrities inžinierius Kazys Germanas ir technikas V. Vilkas.

Aktyviai procese dalyvavo ir Panevėžio apskrities valdyba. Vėliau faktiškai darbus perėmė apskritis. Į darbus įsijungė Ramygalos ūkininkai. Jie vežiodavo smėlį ir žvyrą. Plentas buvo labai reikalingas ir Ramygalos ūkininkams norint geresniu keliu gabenti užaugintus bekonus į Panevėžį. Norint sutrumpinti kelią reikėjo nukelti dalį trobesių. Viso nukelta 27 trobesiai. Bet kadangi trumpėjo kelias tai faktiškai buvo ekonomiškai naudinga. Ir pats plentas darėsi trumpesnis. Seniau kelias iš Ramygalos iki Panevėžio sudarė 26,3 kilmetro. Dabar jis sutrumpėjo iki 24,9 kilometro. Jis tapo 1,4 kilmetro trumpesnis.

Prie plento darbų darbininkai už suskaldytų akmenų metrą gaudavo 5 litus. Darbinkams apgyvendinti netoli Uliūnų buvos pastatyti barakai, bet darbininkai nelabai noriai ten gyveno, o samdė butus pas ūkininkus. Buvo pastatyta 2 pastatai . Viename galima buvo apgyvendinti apie 125 darbininkus. Prie plento darbų dirbdavo apie 150 darbininkų. 1936 metais prie darbų dirbo jau 280 bedarbių. 1935 nutiesta 6,3 kilometro,o 1936 metais likusi dalis. Vien už akmenų atvežimą ūkininkai gavo 8000 litų. Ūkininkai gavo galimybę iš savo ūkių išrinkti akmenis ir dar už juos gauti tam tikras pajamas. Vieno kilometro nutiesimas kainavo 24.940 litų. Statyba, kaip rašė spauda, kainavo 404. 323 litų. Pagal kitus duomenis statyba kainavo 543.691 tūkst. litų.

1936 metais lapkričio 8 dieną suorgnizuotos plento atidarymo iškilmės. Į jas atvyko Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, susisiekimo ministras Stanišauskas, savivaldybių departamento direktorius Pr. Barkauskas, vyriausias statybos ir sauskelių inspektorius inžinierius A. Novickis ir kiti aukšti svečiai. Iš pradžių svečių iš Kauno delegacija atvyko į Panevėžį. Vėliau visi vyko į Ramygalą. Panevėžio apskrities viršininkas Antanas Staškevičius pakvietė vidaus reikalų ministrą Julių Čapliką atidaryti kelią. Kelio pradžioje buvo pastatyti iškilmingi vartai. J. Čaplikas perkirpo juostelę. Iškilmėse kalbėję seimo pirmininkas K. Šakenis, vidaus reikalų ministras J. Čaplikas gyrė plento statytojus. Tik miesto burmistras T. Chodakauskas pažėrė kritikos žodžių prie plento darbų, dirbusiems bedarbiams.

Iškilmėse dalyvavo ir generolas Stasys Pundzevičius. Ramygalos klebonas prelatas Labanauskas pašventino naują kelią. Ramygalos miestelis irgi labai pasiruošė iškilmėms. Gatvės buvo papuoštos. Panevėžio – Ramygalos plentas ilgai tarnavo visiems ramygaliečiams ir kitų vietovių gyventojams. Sujungęs Panevėžį ir Ramygalą plentas labai pagyvino ramygaliečių ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Inžinieriui Kaziui Germanui ir statybos technikui V. Vilkui paskirta vieno mėnesio premija už sėkmingą darbą plento statyboje. Kartu tuometinė spauda rašė, kad plento atidaryme dalyvavo daug vyžotų. Tai buvo kaip kontrastas tokiam rimtam renginiui. Pačiame Ramygalos valsčiuje tuo metu gyveno virš 10 tūkst. gyventojų. Jis buvo vienas didžiausių Panevėžio apskrities valsčių.

Naujasis plentas labai išsiskyrė iš vingiuotų ir purvinų apskrities vieškelių. Tai buvo vienintelis didesnio atstumo plentas Panevėžio apskrityje. Tai buvo pats didžiausias Panevėžio apskrities savivaldybės darbas.

Fotonuotraukose :

Nr.1 Tiesiamas plentas. Nuotrauka iš knygutės „Panevėžio- Ramygalos plentas“.
Nr.2 Tiesiamas Panevėžio – Ramygalos plentas?. Nuotrauka iš privačios kolekcijos.


Donatas Pilkauskas

spaudos_remimo_fondas1

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.