Panevėžio vyskupijos pastatas. 20 a. 4 deš.

90 metų kai įkurta (1926) Panevėžio vyskupija

Didesnė dabartinės Panevėžio vyskupijos dalis iki 1849 metų priklausė Vilniaus vyskupijai , o 12 jos parapijų Žemaičių vyskupijai. 1849 metais  dabartinės vyskupijos teritorija atiteko Žemaičių vyskupijai. Lietuvos bažnyčios vadovai siekė įsteigti Lietuvos bažnytinę provinciją.  1925 metais arkivyskupas Jurgis Matulaitis Popiežiaus Pijaus XI paskirtas Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi ir jam pavesta tvarkyti Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo klausimus. 1925 metais gruodžio 13 dieną jis atvyko į Lietuvą ir susitiko su premjeru A. Vodemaru  ir užsienio reikalų ministru. Buvo derinami bažnytinės provincijos įkūrimo reikalai.

1926 metais balandžio 4 dieną popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija,,  Lietuvių tautai po Didžiojo karo, Dievui padedant, atgavus laisvę“, padalijo Žemaičių vyskupiją į 3 dalis: įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją  su Kauno arkivyskupija – metropolija,  Telšių vyskupiją su Klaipėdos prelatūra, Vilkaviškio ir Panevėžio vyskupijas bei Kaišiadorių vyskupiją, kuriai atiteko likusi Vilniaus vyskupijos dalis. Lietuvos bažnytinės provincijos valdytoju tapo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Nuo 1926 metų balandžio 4 dienos Panevėžio vyskupija įtraukta į pasaulio vyskupijų sąrašą.

1926 metais balandžio 5 dieną popiežius Pijus XI  bule ,,Commissum humulitati nostrae ab aeterno pastorum principe officium regendi“ pirmuoju Panevėžio vyskupu paskyrė Kauno metropolinės bažnyčios kanauninką profesorių Kazimierą Paltaroką. 1926 metais gegužės 1 dieną arkivyskupas Pranciškus Karevičius Kazimierą Paltaroką  Kauno arkikatedroje  pakonsekravo Panevėžio vyskupu. 1926 metais gegužės 30 dieną vyskupas atliko iškilmingą ingresą Šv. Stanislovo koplyčioje. Vyskupas K. Paltarokas ėmė valdyti 10 Panevėžio vyskupijai paskirtų dekanatų ,69 parapijas, 45 filijas, 79 koplyčias, 171 kunigą ir apie 375 tūkst. tikinčiųjų. Pirmoji Panevėžio vyskupijos kurija įkurta 1926 metų pabaigoje. Vyskupijos globėju paskelbtas šventasis Kazimieras. 1927 metais  lapkričio 11 dieną sudaryta pirmoji Panevėžio vyskupijos kapitula. Tapęs vyskupu K.Paltarokas ypač rūpinosi Katedros statyba. Pagrindinė Panevėžio vyskupijos šventovė iškilo ant bažnyčios, pradėtos statyti 1908 metais, pamatų. 1933 metais Katedrą konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. Ji tituluota Kristaus Karaliaus vardu. 1933 metais Panevėžyje vyko eucharistinis kongresas. 1936 metais sausio mėnesį pirmasis vyskupijos sinodas. 1937 metais birželio 19-20 dienomis vyko pirmasis katalikų vyrų eucharistinis kongresas. Vyskupijos veiklą koordinavo Katalikų veikimo centras. Nuo 1928  ši organizacija leido laikraštį ,, Panevėžio balsas“, o nuo 1935 metų ,, Panevėžio garsas“.  Nuo 1930 metų  valdė ,, Bangos“ spaustuvę.  Nepriklausomybės metais Panevėžio vyskupijoje veikė daug katalikiškų organizacijų, augo kunigų skaičius. 1926 metais, vyskupijos gyvavimo pradžioje buvo 171, o 1940 m.- jau 241 kunigas.

Prasidėjusi sovietinė okupacija sujaukė nusistovėjusią tvarką. 1940  metų birželio 28 dieną uždraustas tikybos mokymas mokyklose. 1940 metais spalio mėnesį suimtas vienas garsiausių kunigų Alfonsas Sušinskas, 1941 metų vasarį kunigas Vladas Didžiokas. Traukiantis raudonąjai armijai keli kunigai buvo nužudyti. Katalikų bažnyčios padėtis buvo sudėtinga ir nacių okupacijos metais. Kunigas Alfonsas Lipniūnas buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

Ypatingai vyskupija nukentėjo antrosios sovietinės okupacijos metais. Į vakarus pasitraukė apie 30 kunigų. Sovietinės valdžios sprendimu nacionalizuota daug kulto pastatų ir namų. Panevėžio vyskupo namai Sodų gatvėje atiduoti vaikų darželiui ir prieglaudai, vyskupas ir kurija persekėlė į nedidelius namus Sodų gatvėje. 1949 metais vyskupas K. Paltarokas persikėlė į Vilnių. 1949 – 1957 metais jis vadovavo Vilniaus ir Panevėžio vyskupijai. Kazimieras Paltarokas mirė 1958 metų sausio 3 dieną Vilniuje, palaidotas Panevėžio Katedros kriptoje. 1957-1961 metais Panevėžio vyskupiją administravo vyskupas Julijonas Steponavičius. Vėliau  sovietinė valdžia trukdė normaliai vyskupijos veiklai.

1990 metais, atkūrus nepriklauomą Lietuvos valstybę, sąlygos pasikeitė. Mokyklose vėl imta dėstyti tikybą. 1990 metais birželio 10 dieną ŠVC. Trejybės bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Nuo 1989 metų veikia Panevėžio vyskupijos katechetikos centras. 1991 metais sausio 1dieną Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokyklos pastatas perduotas Panevėžio vyskupijos kurijai. 1993 metais čia įkurta katalikiška mokykla, kuriai suteiktas Kazimiero  Paltaroko vardas. Tais pačiais metais Panevėžio miesto 16 vidurinė mokykla pavadinta Alfonso Lipniūno vardu. Panevėžio vyskupija sėkmingai tęsia savo veiklą nepriklausomoje valstybėje.

 

Fotonuotraukose:

Nr.1Panevėžio vyskupijos pastatas. 20 a. 4 deš.

Nr.2 Vyskupas Kazimieras Paltarokas 20 a. 4 deš.

Nr. 3 Vyskupo vizitacija Skapiškyje. 1929 m.

Nr.4 Popiežius Pijus XI, įkūręs Lietuvos bažnytinę provinciją.

Nuotraukos iš  Panevėžio vyskupijos archyvo.

DonataS PILKAUSKAS

spaudos_remimo_fondas1


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: