Istorijos puslapiai - Sukaktys - 2015-01-17

90 metų, kai įkurtas (1925) Panevėžio kraštotyros muziejus

Panevėžio kraštotyros muziejus vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Šiais metais jam sukanka 90 metų. Jis sėkmingai sulaukė dabartinių dienų nepaisant sudėtingų istorijos vingių.

Panevėžio kraštotyros muziejus savo ištakomis siekia dvidešimtojo amžiaus pradžią. Tai vienas seniausių ir eksponatais turtingiausių iš savivaldybėms priklausančių muziejų. Dar 1905 metais miesto dūma svarstė muziejaus ir bibliotekos įkūrimo klausimą. Bet visgi muziejus dar nebuvo įkurtas.

1918 metais vasario 16 dieną, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, labai sustiprėjo domėjimasis Lietuvos istorija, jos praeitimi. Buvo pradėti rinkti eksponatai, menantys Lietuvos istoriją. Jau 1919 metais Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojai ir mokiniai pradėjo rinkti etnografinę medžiagą. Tas procesas ypač vyko gimnazijose, pradinėse mokyklose. Panevėžio mieste gyveno nemažai žmonių, kurie turėjo privačias senienų kolekcijas. Tai buvo mokytojai Jurgis Elisonas ir Petras Bliumas, notaras Jonas Moigis, Panevėžio miesto ir apskrities viršininkasVladas Rozmanas ir kiti.

1924 metais Panevėžio mieste įsteigiama draugija ,,Gimtajam kraštui tirti”. Jos valdybos nariais buvo Vladas Rozmanas, Jurgis Elisonas, Ilja Gurvičius ir Petras Bliumas. Šios draugijos įstatai registruoti 1924 metų kovo 15 dieną. Draugijos registravimo posėdyje dalyvavo Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, Panevėžio apskrities valdybos pirmininkas Jurgis Bukėnas ir taikos teisėjas Pranas Dauguvietis. Didelis istorijos mylėtojas buvo nuo 1923 metų Panevėžio miesto ir apskrities viršininku dirbęs Vladas Rozmanas. Minėta draugija ir ėmė rūpintis muziejaus įsteigimo Panevėžio mieste klausimu.1924 metais Panevėžio miesto tarybos posėdyje svarstyta Panevėžio ’’Gimtajam kraštui tirti“ draugijos raštas dėl akmeninio namo Kranto gatvė Nr.25 nusavinimo iš Ničajienės ir jo perdavimo minėtai draugijai. 1924 metais šis pastatas nusavintas kaip istorinis paminklas ir valstybės turtas. Pastato remontas kainavo 5000 litų. Atradus patalpas jau rimtai svarstomas muziejaus įkūrimo klausimas. Muziejų ir įkūrė Panevėžio ,,Gimtajam kraštui tirti’’ draugija.

Muziejaus atidarymo iškilmės vyko 1925 metų sausio 18 dieną.Tai data, skirta Klaipėdos sukilimo ir išvadavimo dviejų metų jubiliejui. Muziejaus įsteigimo iniciatoriais minimi Jurgis Elisonas, Vladas Rozmanas, Petras Butėnas, Petras Bliumas, Jonas Moigis ir kiti asmenys. Patalpas pašventino Panevėžio dekanas kunigas Jonas Maciejauskas. Atidarymo iškilmėse kalbėjo savanoris Stasys Balčas. Dalyvavo daug garbingų svečių. Pirmąją dieną muziejų aplankė 400 asmenų. Muziejui įsikūrus, pirmuoju jo prižiūrėtoju paskiriamas kraštotyrininkas mėgėjas Stasys Banelis. Jis buvo gimęs Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Vilkapievių kaime. 1919- 1921 metais jis dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Jau 1925 metais muziejaus komisijos nariai dalyvavo keliuose archeologiniuose kasinėjimuose. Buvo kasinėjami pilkapiai. 1925 metais naujai įkurtas muziejus buvo gausiai lankomas. 1925 metais jį aplankė 7366 lankytojai. Panevėžio muziejus per 2 metus sukūrė 5 skyrius: archeologijos – 700 eksponatų, numizmatikos – 2000 eksponatų, liaudies meno – 300 eksponatų, gamtos 200- eksponatų, istorijos – 200 eksponatų. Su pirmąja muziejaus ekspozicija visuomenė galėjo susipažinti pirmadieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Daug eksponatų pateko į muziejų iš privačių kolekcijų. Aktyviai į eksponatų kaupimo veiklą įsijungė Panevėžio gimnazijų ir pradinių mokyklų moksleiviai. Muziejuje buvo daugiausiai kaupiami eksponatai menantys Panevėžio krašto istoriją. Surinkti eksponatai, kurie nebuvo būdingi Panevėžio kraštui, perduodami kitiems muziejams ir bibliotekoms. Tarpukario Panevėžio spaudoje nereti pranešimai apie dovanotus vertingus eksponatus, kurie į muziejų buvo gabenami vežimais. Moksleiviai sudarė ir didelę dalį muziejaus lankytojų. Nuo įkūrimo pradžios muziejus susidūrė su eile sunkumų. Patalpos nebuvo pritaikytos muziejinei veiklai. Finansinė padėtis irgi buvo sudėtinga. Muziejus buvo išlaikomas Panevėžio miesto savivaldybės ir apskrities valdžios. Dotacijas skirdavo ir Švietimo ministerija. Nedaug prisidėdavo ir privatūs rėmėjai. Bet nepaisant sunkumų, lankytojų netrūko. Grižęs iš tremties vyskupas T.Matulionis pirmąjį aplankė Panevėžio muziejų. Šiam muziejui jis padovanojo ir vertingų eksponatų. 1927 metų gegužės mėnesį muziejų aplankė Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jis pasirašė garbės svečių knygoje.

1932 metais muziejus įsikėlė į išnuomotas patalpas fotografo Jono Žitkaus name P. Puzino gatvėje. 1933 metais gruodžio mėnesį muziejaus veiklą tikrino Revizijos komisija. Muziejaus veikla buvo įvertinta teigiamai ir muziejaus prižiūrėtojui Stasiui Baneliui pareikšta padėka. 1934 metais nauju muziejaus vedėju paskiriamas Antanas Kasperavičius. 1935 metais muziejui išnuomota 5 kambariai advokato Boleslovo Česevičiaus name. 1938 metais rimtai susirūpinta naujų muziejaus patalpų statybos klausimu. Buvo pradėta rūpintis nupirkti statybai žemės sklypą prie Jakšto prospekto ir jame pastatyti naujus muziejaus rūmus. 1938 metais muziejų aplankė 5048 lankytojai. 1939 metais muziejų aplankė 4455 asmenys. 1939 metais buvo surinkta 900 eksponatų. Tuo metu muziejuje buvo suinventorinta apie 4000 eksponatų, o neregistruotų eksponatų buvo daugiau kaip 12 tūkstančių. Tarpukario metais muziejus tapo vienu svarbiausių krašto kultūros židinių. Per pirmuosius penkiolika metų buvo nubrėžtos vėlesnių dešimtmečių veiklos gairės. Pradėtas kryptingas istorinės praeities ir gamtos tyrimas, sukurtos rinkinių kolekcijos, kurių kaupimas tęsiamas ir vėliau.

Nepaisant visų sunkumų muziejus gyvavo sėkmingai ir buvo galvojama greitai persikelti į naujai pastatytus rūmus. Deja daug planų sugriovė 1940 metais prasidėjusi sovietinė okupacija. Karo metais prasidėjo naujas ir labai sudėtingas muziejaus istorijos laikotarpis. Nepaisant karų ir kitų istorinių kataklizmų muziejus su pertraukomis veikė nacių ir sovietinės okupacijos metais. Daugėjo eksponatų. Dirbo tam darbui atsidavę žmonės. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę muziejus ir toliau sėkmingai tęsia savo veiklą. Eksponatų skaičius jau viršijo 100 tūkst. Muziejus pastoviai atsinaujina ir visada maloniai laukia lankytojų.
Fotonuotraukose:
Nr.1. Būsimo muziejaus pastatas Kranto gatvėje. 1924 m.

Nr. 2. Pirmoji muziejaus ekspozicija. 20a. 3 deš.
Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: