A.Busila: grąžinsime galimybę GPM paramą skirti valstybinėms švietimo įstaigoms ir religinėms bendruomenėms

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo ankstesnėje Seimo kadencijoje priimtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Galimybės gauti 1,2 proc. GPM neteko ir religinės bendruomenės. Socialdemokratas Audrius Radvilavičius, drauge su grupe parlamentarų, užregistravo siūlymą grąžinti galimybę skirti GPM paramą valstybinėms švietimo įstaigoms ir religinėms bendruomenėms. Jų tarpe esu ir aš. Pastaruoju metu sulaukiu nemažai palaikymo, tačiau yra ir prieštaraujančių balsų, todėl teikiu informaciją.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis 2024 m. net 1,5 mln. šalies gyventojų neskyrė GPM dalies jokiems paramos gavėjams, o gyventojų nepaskirta GPM dalies suma yra apie 41,5 mln. Eur. Teigiantys, kad didžiausią dalį paramos gauna biudžetinės įstaigos, klaidina tiek visuomenę, tiek įstatymų leidėjus. VMI duomenimis viešosios įstaigos, asociacijos bei labdaros ir paramos fondai už 2023 m. mokestinį laikotarpį bendrai gavo 22,9 mln. Eur paramos lėšų iš GPM dalies, o biudžetinės įstaigos tik 3,9 mln. Eur.

Lyginant 2022 metus su 2023 metais, pastebimai mažiau gyventojų pateikė prašymus skirti dalį GPM paramos gavėjams (VMI duomenimis). Sumažėjęs gyventojų aktyvumas skiriant GPM dalį sietinas su iniciatyva atimti iš švietimo įstaigų (ir kitų) galimybę gauti paramą iš gyventojų. Tikėtina, kad tai demotyvavo dalį šalies gyventojų apskritai skirti paramą, bet kuriam paramos gavėjui. Kai kas siūlo steigti švietimo įstaigų paramos fondus, tačiau tai didina biurokratiją, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiu mažinti biurokratiją švietimo įstaigose. Švietimo įstaigos patirtų papildomų išlaidų paramos fondų steigimo dokumentų rengimui bei jų registravimui.

Pabrėžtina, kad teisės aktai niekada nedraudė gyventojams skirti GPM dalį Nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriui, todėl paramos tikslai lieka nepakitę. Galimybė skirti paramą švietimo įstaigoms ir religinėms bendruomenėms niekaip neiškreipia pačios paramos tikslų, tačiau eliminavus jas iš 1,2 proc. GPM paramos gavėjų sąrašo, susiaurinama gyventojams suteikta teisė pasirinkti paramos gavėjus.

Nesutinku su kai kurių politikų bandymais viešoje erdvėje priešinti valstybines švietimo įstaigas su nevyriausybiniu sektoriumi ir laikau tai manipuliacijomis.

Atkreipiu dėmesį į religinių organizacijų atstovų nusivylimą. Kaimiškose vietovėse yra parapijų, kurių finansinė padėtis ypač sudėtinga. Didelė dalis kulto pastatų yra istorinio ir kultūrinio paveldo objektai, reikšmingi visai visuomenei. Jų išlaikymo ir priežiūros finansinė našta tenka tikinčiųjų bendruomenėms. Religinės bendruomenės neturėtų būti diskriminuojamos ar laikomos mažiau visuomenei reikšmingomis nei nevyriausybinės organizacijos.

Kiekvienas turėtume turėti galimybę pasirinkti, kam skirti dalį savo GPM.