A.Jakšto prospektas Panevėžyje

A.Jakšto prospektas kelis kartus keitė pavadinimą. Šis prospektas vėliau vadintas ir gatve, ir alėja. Tai buvo viena iš naujesnių Panevėžio miesto gatvių. Dar 1933 birželio 14 dieną gautas leidimas žinomo panevėžiečio Petro Butėno namo statybai. Tuo metu nurodomas adresas Naujas bulvaras. Vėliau jis tapo A. Jakšto prospektu.

1934 metų vasario 6 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai suprojektuota gatvė pavadinama A.Jakšto prospektu. Greitai tas prospektas tapo vienu gražiausių Panevėžyje. Tai buvo krantinė iki apskrities ligoninės. Pavadintas šis prospektas tikrai tuo metu garsaus Lietuvoje žmogaus vardu.

Aleksandras Dambrauskas – Jakštas buvo vienas labiausiai išsilavinusių to meto kunigų. 1888 metais baigė Peterburgo dvasinę akademiją. 1888 metais birželio 29 įšventintas kunigu. Tais pačiais metais paskirtas į Panevėžio realinę mokyklą kapelionu. Apsigyveno Stoties gatvėje netoli pačios realinės mokyklos. Tik deja realinėje mokykloje išbuvo neilgai. Realinėje mokykloje vyravo Rusijos carą ir pravoslavų tikybą garbinanti dvasia. A. Dambrauskas neįtiko carinei valdžiai, nes ragino mokinius eiti į katalikų bažnyčią, o ne cerkvę. Už tai 1889 metais ištremtas į Kretingos vienuolyną, o išbuvęs ten 3 mėnesius, į Rusijos Naugardo guberniją.

1935 metais A.Jakšto prospektas turėjo tik žvyro takelį žmonėms vaikščioti, nebuvo šaligatvio. Važiuojantieji galėjo užvažiuoti ant praeivių. Pirmi metai nebuvo lengvi. 1935 metais velėnos vežamos ant pėsčiųjų takų krantinėms velenuoti, bet pėstieji tiesiog nebeturėjo kur praeiti. Tie nesklandumai gana greitai pradėti spręsti. 1935 metais prospektas pagal Nevėžio upę apsodintas medeliais. 1937 metais Jakšto prospektas išgristas cementinėmis plytomis, pravestas iki Puzino gatvės lieptų.1937 metais sutvarkyta dešinioji, o 1939 metais ir kairioji A.Jakšto prospekto krantinė.1939 metais sausio 23 dieną pradėti Nevėžio upės tiesinimo darbai. Darbai pradėti ties apskrities ligonine. Iš pradžių supilamas pylimas, vėliau tvarkoma krantinės ir upės vaga.

1939 metais A.Jakšto prospekte pradėta naujos pradinės mokyklos statyba. Į 1940 metais pastatytus pradžios mokyklų rūmus buvo perkeltos 2 ir 7 pradinės mokyklos, kurios neturėjo savo patalpų. Mokykla pastatyta 15 komplektų. Ši mokykla išlikusi iki šių dienų ir sėkmingai auklėja jaunąją kartą. Dabar ji jau nebėra pradinė mokykla. Dabartiniu metu tai jau Liepų alėjos pastatas.

A.Jakšto prospektas pagarsėjo Panevėžyje savo akacijų alėja. Deja visos akacijos iššalo per 1940 metų šaltą žiemą.

Kita tikrai didelė statyba tai buvo Panevėžio apskrities rūmų statyba. Statyba buvo planuota pradėti 1937, vėliau 1938 metais, bet buvo pradėta tik 1939 metais. Pastatas buvo planuojama, kad užims 7000m². Čia buvo suplanuota įkelti apskrities administracijos darbuotojus ir apskrities pavaldume esančias įstaigas. Statyba pagal pirminius planus turėjo kainuoti 350 tūkst. litų. Statybą vykdė Judelevičiaus ir Gurvičiaus firma. Statyba vykdyta pagal statybos inžinieriaus Petro Lelio projektą.

Petras Lelis buvo garsus inžinierius ir architektas. Jis gimęs 1904 metais Skaistgiriuose. Jo tėvai Anelė ir Ignas Leliai. Šeimoje augo 11 vaikų. Šeimoje vėliau 4 vaikai baigė aukštuosius mokslus. Petras iš pradžių mokėsi pas kaimo daraktorių, vėliau Spirakių ir Skaistgirių pradžios mokyklose. Baigęs pradžios mokyklą įstojo į Panevėžio valstybinę gimnaziją. Jos nebaigęs išvyko į Dotnuvos technikumą. Jį baigęs igijo kultūrtechniko specialybę. Jau dirbdamas toliau studijavo Kauno universitete technikos fakultete. 1928 metais išvyko mokytis į Prancūziją. Čia mokėsi statybos inžinieriaus ir architekto specialybės. Mokslus Prancūzijoje baigė 1930 metais. 1937 metais pradėjo dirbti Panevėžio apskrities inžinieriumi. Juo išdirbo iki 1940 metų. 1944 metais pasitraukė į vakarus ir nuo 1948 metų gyveno Kanadoje. Panevėžio apskrities savivaldybės rūmų projektas vienas iš sėkmingiausių jo darbų,

Statyba baigta jau sovietiniais metais. 1940 metų birželį dar buvo vykdomi vidaus apdailos darbai. Greitai čia įsikūrė sovietinės įstaigos.

Nacių okupacijos metais šiame pastate įsikūrė Panevėžio apygardos komisaras Valteris Noimas. Tai buvo aukščiausias vokiečių valdžios pareigūnas Panevėžio mieste. Panevėžio apygarda jungė 6 apskritis. Panevėžys tapo apygardos centru, o centro būstinė buvo A.Jakšto prospekte. Jis čia išbuvo iki1944 metų vidurio. Nacių okupaciją pakeitė sovietinė okupacija. Pagal 1944-47 trobesių registracijos žurnalą A.Jakšto prospekte buvo sovietinis saugumas. Sovietiniais metais čia buvo Panevėžio rajono vykdomasis komitetas. Vėlesniais metais išsikėlus rajono vykdomajam komitetui čia įsikūrė Panevėžio rajono poliklinika. Dabartiniu metu šiame pastate taip pat yra medicinos įstaiga.

Po 1944 metų kariai mirę ligoninėje buvo laidojami A.Jakšto prospekte. 1946 metais liepos 30 dieną Panevėžio miesto vykdomasis komitetas nusprendė pastatyti paminklą.1947 metais pergalės dienos proga paminklas atidengtas. 1950 metais į karių kapines atkeltas paminklas iš A.Jakšto prospekto. 1970 metais iš A.Jakšto prospekto perkelti sovietinių karių kapai į tuometinę Andrianovo gatvę. 1975 metais ten pastatytas Vildžiūnaitės paminklas.

1950 metais liepos 18 dieną A.Jakšto prospektas pavadinamas Liepos 21-osios vardu. Vėliau pervadintas Draugystės alėja.

1952 metų pabaigoje jau Liepos 21-ojoje gatvėje pastatytas J. Stalino paminklas. Jis išbuvo pagal nepilnai patvirtintus atsiminimus iki 1961 metų rudens.

1990 rugpjūčio 13 d. Draugystės alėja pavadinta A. Jakšto gatve. Vėl sugrįžo senasis pavadinimas.