A. Kisino gatvė Panevėžyje

Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji ėjo nuo Laisvės aikštės iki Respublikos gatvės. 1924 m. balandžio 3 d. „Panevėžio balse“ rašyta apie brolių Kisinų įkurtą gėrimų sandėlį, veikusį nuo 1866 m. Gal jų garbei ir pavadinta gatvė?. Yra įvairių versijų. Respublikos laikais Kisino gatvėje buvo du žydų maldos namai, Kasimovo batų dirbtuvė, R. Bliaduro  kepykla ketvirtame name.

Kisino gatvė spaudoje buvo paminėta dėl komunistinių organizacijų veiklos. 1936 m. Kisino gatvėje iškabintas plakatas „Reikalaujame darbo ir duonos“. Policija jį greitai nuėmė.

Nacių okupacijos metais visos gatvės, pavadintos žydų vardais, pervadintos. Kisino gatvė 1941–1944 m. vadinta Panevėžio apskrities ligoninės gydytojo Antano Gudonio vardu. Jis tragiškai buvo nužudytas traukiantis sovietiniams okupantams 1941 m. birželio 26 d. 1944 m. spalio 4 d. dr. Gudonio gatvė tapo Juozo Danilavičiaus gatve. Teisininkas J. Danilavičius gimė 1904 m. lapkričio 8 d. 1940 m. liepą buvo sovietinių rinkimų Panevėžyje komisijos pirmininkas, 1940 m. birželio 30 d. išrinktas į laisvamanių valdybą, kurioje buvo ir advokatas  Česlovas Petraškevičius. J. Danilavičius 1940–1941 m. buvo Panevėžio miesto prokuroras. 1942 m. birželio 5 d. jis sušaudytas Staniūnų miškelyje.

Per Antrąjį pasaulinį karą dalis namų gatvėje buvo sugriauti.

1990 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto valdybos potvarkiu  J. Danilevičiaus gatvė  pavadinta Abraomo  Kisino vardu. Painiavą sukėlė prie pavadinimo pridėta „A“ raidė. Kisino gatvė buvo žinoma seniai, kai A. Kisinas nebuvo gimęs. Be to, A. Kisinas buvo miesto tarybos narys. Abraomas Kisinasgimė Panevėžyje 1899 m. rugsėjo 5 d. Jokūbo Kisino ir Chajos  šeimoje. 1927 m. baigė Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakultetą, nuo 1918 m. dirbo pedagoginį darbą Panevėžyje, vėliau Kaune. Ypač daug dėmesio jis skyrė hebrajų kalbai. Buvo aktyvus visuomeninių, politinių organizacijų narys, dirbo Žydų reikalų ministerijoje, priklausė Lietuvos socialistų sionistų partijos centriniam komitetui, dienraščio „Žodis“ redakcinei kolegijai, redagavo Lietuvos hebrajų kalbos mokytojų sąjungos leidinį „Švietimo keliais“. 1925–1926 m. pavasarį ir vasarą tyrė pajūrio smėlynų augaliją, tyrimus apibendrino 1927 m. apgintame diplominiame darbe „Kopų augmenija Palangos pakrantėje“. Lietuvos pajūrio augalus, jų asociacijas ir asociacijų kompleksus tyrinėjo ir vėliau, šia tema parengė ir 1934 m. Vytauto Didžiojo universitete Matematikos–gamtos fakultete apgynė daktaro disertaciją „Augalų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje“. Nacių okupacijos metais, 1941-aisiais, A. Kisinas kartu su žmona, vaikų gydytoja Pesia Kisiniene ir dukrele Avivit pateko į Kauno getą. Paskutiniai A. Kisino pėdsakai aptikti Kauno gete 1942 m., jis mirė Dachau koncentracijos stovykloje 1945 m. Jo žmona ir dukra išgyveno.

Buvo ir daugiau garsių Kisinų, susijusių su Panevėžiu.Lietuvos bibliotekininkas, bibliografas Izidorius Kisinasgimė 1904 m. liepos 30 d. Panevėžyje. 1924 m. baigęs Ukmergės  gimnaziją, dėstė lietuvių kalbą Jurbarko, Ukmergės ir Vilkaviškio žydų gimnazijose. Nuo 1926 m. dirbo bibliografu.  1944 m. išvežtas į Vokietiją priverčiamiesiems darbams. 1949–1954 m. Vilniaus universiteto, 1949–1958 m. Kultūros švietimo technikumo dėstytojas. Mirė 1958 m. liepos 28 d. Palangoje, palaidotas Vilniuje. Buvo dar du garsūs šios giminės atstovai.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Leave a Reply