A. Smetonos gatvė Panevėžyje

Dabar A. Smetonos vardu vadinama gatvė yra pažymėta jau pirmajame 1872 m. miesto plane kaip  Marijinė gatvė. Ketvirtajame šios gatvės name XX a. pradžioje veikė mergaičių mokykla. 1904 m. gatvė buvo Soboro, 1915–1918 m. – Fridricho.  Jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais 1919 m. lapkričio 2 d. Marijinė gatvė pavadinta Marijos gatve. 1934 m. Marijos gatvė pervadinta Prez. Smetonos vardu.

Marijos gatvėje gyveno nemažai rusų sentikių – Repkinų, Beriozovų ir kt. šeimos. Name Smetonos g. 7A gyveno romai. Šio namo savininkė buvo Sofija Sinkevičienė.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžyje buvo tik kelios pradinės mokyklos.  Pirmoji atidaryta 1918 m. sausio 1 d. Nuo 1919 m. ji veikė nuomojamose patalpose – Br. Kusinskio privačiame mediniame name. 1922 m. pradėta statyti 6 komplektų pradžios mokykla Marijos ir Klaipėdos gatvių kampe. Mokyklos statyba labai rūpinosi Panevėžio miesto burmistras Bronius Adomulis, dirbęs ir pradžios mokyklų inspektoriumi. Statybą prižiūrėjo savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas Pranas Aižinas, projektą parengė miesto inžinierius Marijanas  Stanevičius. Mokykla iš nuomojamų Br. Kusinskio namų persikėlė 1923 m. spalio mėnesį. Į naujas patalpas 1923 m. gruodį, tebevykstant statybos darbams, greitai atkelta ir pradinė mokykla iš Sodų gatvės. Iš viso perkeltos trys pradžios mokyklos. Mokyklos atidarymo iškilmės vyko tik 1924 m. pavasarį. 1926 m. pradinė mokykla pavadinta pirmąja. 1930 m. į ją atkelta rusų pradinė mokykla. Mokykloje 1935 m. spalį lankėsi Atlanto nugalėtojas Feliksas Vaitkus su žmona. Ilgą laiką ši pradinė mokykla buvo svarbiausia mieste. 1938 m. ji pervadinta dešimtąja. Panevėžio pirmoji pradinė mokykla buvo viena veikliausių ir geriausių visoje apskrityje. Ją baigė daug mokinių, vėliau savo darbais garsinusių miestą. Šioje mokykloje 1929 m. birželio 9 d. vyko bitininkų draugijos susirinkimas, kurio metu įkurta bitininkų draugija. Jai beveik visą nepriklausomybės laikotarpį vadovavo agronomas Antanas  Kasperavičius, jai priklausė žinomas panevėžietis Juozas Čerkesas-Besparnis.

Šios gatvės 17-ame name savo veiklą pradėjo 1919 m. balandžio 13 d. atkurta Panevėžio mokytojų seminarija. Pirmuoju jos direktoriumi tapo Juozas Balčikonis. Seminarijoje dirbo Juozas Zikaras, Alfonsas Gilvydis, Jurgis  Elisonas, Vladas Paulauskas  ir kiti žinomi panevėžiečiai. 1921 m. ji  persikėlė į Klaipėdos gatvę.

Ši gatvė susijusi ir su lenkų gimnazijos istorija.  Ji veikė Marijos g. 22 ir 19. Lenkų gimnazija šioje gatvėje veikė iki 1930 m., kai  lenkų bendruomenė pasistatė naujas patalpas Kranto  gatvėje. Šioje gimnazijoje dirbo daug garsių mokytojų: kolekcininkas Valerijonas Straševičius, direktorius Ipolitas Pereščiakas, gydytojas Aleksandras Babianskis ir kiti. Ją baigė  žymus poetas,  vertėjas, žurnalų leidėjas Zigmundas Lavrinovičius, išvertęs ir Donelaičio „Metus“. Lenkų gimnaziją baigė habilituotas medicinos mokslų daktaras chirurgas Adomas Jonas Daugirdas, apdovanotas kryžiumi už drąsą, Komandoro kryžiumi, Lenkijos atgimimo riterio ordino kryžiumi.  Taip pat choro dirigentas, garsus pedagogas, vienas dainų švenčių organizatorių Lietuvoje Boleslovas Piekarskis.

Marijos g. 30 gyveno Panevėžio miesto ir apskrities viršininkai. Ypač garsus buvo Vladas Rozmanas. Marijos g. 22 gyveno žinomas inžinierius Konstantinas Birulis. Advokato A. Čiricko namas buvo Marijos g. 5.

Viena centrinių Panevėžio gatvių po karo buvo gana apleista.  1927 m. į ją privežta akmenų ir gatvė pradėta tvarkyti.

Šios gatvės 27 name veikė daktaro A. Domaševičiaus privati chirurgijos ir moterų ligų ligoninė.

1936 m. į Prez. Smetonos gatvės 11-tą namą persikėlė daktaras K. Narkevičius. Šioje  gatvėje gyveno ir daktaras Meras Golombekas.

Gatvėje buvo įvairių dirbtuvių. Marijos g. 25 buvo Antano Dargio antspaudų dirbtuvė. 17 numeriu pažymėtuose Reuto namuose ‒ kirpimo ir siuvimo mokykla. 1935 m. jau  Prez. Smetonos gatvėje Šv. Vincento ir Paulo draugija atidarė vyriškų rūbų siuvyklą. Gatvę garsino Marijos g. 17 veikusi esperantininkų draugijos būstinė. Dabartiniame pastate A. Smetonos g. 7 buvo 4-ojo Lietuvos karaliaus Mindaugo pėstininkų pulko būstinė.

1934 m. Marijos gatvė pervadinta Prez. Smetonos. 1939 m. į naujas patalpas Prez. Smetonos g. 40 persikėlė Panevėžio sporto draugija (seniau buvo Respublikos ir Vasario 16 gatvių kampe).

Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. birželio 28 d. Prez. Smetonos gatvė pervadinta į Liaudies. Tokį nutarimą pasirašė tuometinis burmistras Vladas Kličmanas (buvęs burmistras Tadas Chodakauskas jau buvo pasitraukęs iš miesto). Tai buvo pirmoji pervadinta gatvė Panevėžio mieste. Liaudies g. 30 atsirado NKVD sulaikymo kameros. Nacių okupacijos metais šią gatvę siūlyta pervadinti Marijonų gatve.  Nacių valdymo laikotarpiu ypač nukentėjo esperantininkai, tarp kurių buvo daug žydų.

1965 m. lapkričio 30 d., minint  Andriaus Domaševičiaus gimimo 100-ąsias metines, Liaudies gatvė pavadinta jo vardu.

1992 m. birželio 15 d. gatvei grąžintas  A. Smetonos vardas.

2000 m. rugsėjo 29 d. A. Smetonos gatvėje atidengta paminklinė lenta prie pastato, kur gyveno Panevėžio apskrities viršininkai.

Pirmoji pradinė mokykla ir moksleiviai.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: