Adolfą Šapoką prisimenant

2021 m. sukanka 115 metų nuo garsiojo lietuvių istoriko Adolfo Šapokos gimimo ir 60 metai nuo jo mirties. Šiemet sukanka 85 metai kai buvo išleista Adolfo Šapokos redaguota Lietuvos istorija – Lietuvos istoriografijos paminklas.

A. Šapoka gimė 1906 m. vasario 13 d. Grybelių kaime, Utenos rajone. Mokėsi Utenos progimnazijoje, vėliau Panevėžio vyrų gimnazijoje, kurią baigęs 1925 m. pradėjo istorijos studijas Lietuvos universitete. Studijas baigė  1929 m., vėliau stažavosi Prahos universitete. 1932 m. pradėjo dirbti dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete, dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje. Daug rašė straipsnių ir knygų. 1938 m. apgynė disertaciją Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos. Jam buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro vardas.

1940 m. Istorijos fakultetą perkėlus į Vilnių, važinėjo skaityti paskaitų, bet tų pačių metų vasarą sovietų valdžia pašalino jį iš VDU. Šeimą išlaikė žmona, turėjusi Kaune dantų gydymo kabinetą. 1940–1941m. Vaclovo Biržiškos kvietimu dirbo „ Lietuviškos enciklopedijos“ redakcijoje. Nacių okupacijos metais, nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki uždarymo 1943 m. kovo mėn.  dirbo Vilniaus universitete Humanitarinių mokslų fakulteto docentu.

Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. liepos mėn. su šeima pasitraukė į Vokietiją. Čia dirbo pedagoginį darbą lietuvių gimnazijoje ir technikos mokykloje, rašė straipsnius, redagavo knygas, rūpinosi nauju „Lietuvos istorijos“ (1950 m.) leidimu.

1948 m. emigravo į Kanadą. Gyveno Monrealyje, dirbo vielų įmonėje, vėliau kailių dirbtuvėje. Nuo 1949 m. gyveno Toronte, 1949–196 m. redagavo katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai“, buvo jo vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiavo Bostone leidžiamoje „ Lietuvių enciklopedijoje“. A. Šapoka pasižymėjo ir kaip aktyvus visuomenininkas, buvo renkamas į Kanados lietuvių bendruomenės tarybą, pirmininkavo Kanados lietuvių katalikų federacijai, priklausė Lietuvių katalikų kultūros draugijai, buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys.

Sunkios darbo sąlygos pakirto Adolfo Šapokos sveikatą, 1961 m. kovo 9 d. jis mirė kasdamas sniegą prie savo namų. Palaidotas Park Lawen kapinėse. Mirus jo dukrai Aldonai ir žmonai, A. Šapokos palaikai perkelti į Šv. Jono lietuvių kapines Anapilyje, Toronto mieste.

Prieš 85 metus, 1936 m., išleistas žymiausias A. Šapokos redaguotas veikalas „Lietuvos istorija”. Pats istorikas buvo knygos bendraautorius ir redaktorius, rašė kartu su keturiais garsiais istorikais: Zenonu Ivinskiu, Juozu Jakštu, Pauliumi Šležu ir Petru Klimu. Kolektyvinė monografija buvo pradėta rašyti užsakius Švietimo ministerijai. Ypač ja rūpinosi viceministras Kazimieras Masiliūnas (1902-1973), kilęs nuo Ramygalos.

Tai buvo pirmoji profesionaliai lietuvių istorikų parengta studija. 1936 m. ji išleista 17 050 egzempliorių tiražu, vėliau perleista dar keturis kartus: 1950 m. knyga išleista išeivijoje, o 1988, 1989 ir 1990 m. vėl Lietuvoje.  Knygos kalbą atidžiai taisė mokytojas, kalbininkas Leonas Kuodys, 1935 m. atsikėlęs į Kauną iš Panevėžio. Dirbo Kauno Aušros berniukų gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.  Šis faktas ko gero mažai žinomas. Sovietinės okupacijos metais knyga buvo draudžiama, skaitoma slaptai. Lietuvos jaunimas mokykloje buvo auklėjamas „Šapokos dvasia”: kurti savo gyvenimą ten, kur tu gimei. Šiandien ši knyga reikšminga Lietuvos istoriografijos klasika, visuomenėje yra populiari ir saugoma, skaitoma ko gero kiekvienoje išsilavinusioje šeimoje. Sovietmečiu ši knyga buvo draudžiama. Tik Atgimimo metais vėl ji tapo prieinama ir tapo Lietuvos istoriografijos paminklu.

Parengė istorikas Juozas Brazauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

Leave a Reply