Komentarai

Advokatė Dalia Stakvilevičiūtė: kaip užkirsti kelią dar vienam „Grigeo“ atvejui?

Viešumon iškilus skandalui apie bendrovės „Grigeo Klaipėda“ leistas nevalytas nuotekas į Kuršių marias, visi suskubome klausti – kas atsakingas už šią vieną didžiausių ekologinių katastrofų visoje šalyje ir kodėl taip nutiko? Turime visas teisines priemones užkirsti kelią ekologinėms nelaimėms Lietuvoje, bet priežiūros, kontrolės ir įstatymų vykdymo užtikrinti nesugebėta. Kokias spragas valstybėje turėtume užlopyti, kad nesulauktume dar vienos ekologinės nelaimės?   

Viena yra įstatymas, o visai kas kita – kontrolė. Įstatymai gali būti labai gražūs, bet jeigu jie guli stalčiuje, apsaugoti aplinkos nuo teršėjų nepavyks. Sunku patikėti, kad metų metus niekas nežinojo apie tokio masto aplinkos teršimą, nors žmonės smarve Klaipėdoje skundžiasi jau bene dešimtmetį.

Bejėgiai aplinkosaugos pareigūnai

Aplinkosaugininkai turi pareigą kontroliuoti ūkinę veiklą vykdančias įmones, užsiimti ekologinių nelaimių prevencija. Jei į tai žiūrima pro pirštus, verslas, siekdamas minimizuoti savo kaštus visais įmanomais būdais, gali pasinaudoti spragomis valstybės aplinkos apsaugos sistemoje. Tad neatmestina, kad prokuratūros atliekamame tyrime subjektais gali būti ne tik bendrovė, bet ir aplinkosaugininkai, kurie galimai neatliko savo tarnybinių pareigų.

Derėtų priminti, kad ši nelaimė jau ne pirmasis toks atvejis. Prieš dvejus metus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl į Nemuną bendrovės „Kauno vandenys“ leistų nevalytų nuotekų. Tyrimo metu nustatyta, kad užterštas vanduo į Nemuną tekėjo ketverius metus, o gamtai padaryta žala siekė 4 mln. eurų. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio jau baigtas, baudžiamoji byla neseniai perduota į teismą.  Dar vienoje civilinėje byloje, kai nevalytos nuotekos pateko į aplinką devynias su puse valandos dėl įvykusios avarijos, Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų lapkritį jau priėmė nutartį ir „Kauno vandenims“ nurodė susimokėti 133 746 eurų baudą už padarytą žalą.

Po tokių istorijų kyla klausimas, ar mūsų aplinkosaugos institucijos išties turi tinkamus gebėjimus vykdyti priežiūrą ir kontrolę? Centrinės aplinkosaugos institucijos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už joms pavaldžių tarnybų ir departamentų priežiūrą regionuose. Raštiškos kontrolės nepakanka – reikia iš tiesų imtis veiksmų ir įgalinti tai daryti savo darbuotojus. Turint visą reikiamą teisinį reglamentavimą, privaloma nepamiršti vykdyti įstatymuose numatytų procedūrų.

Žalos atlyginimas – valstybei, bet ne gamtai

Aplinkos apsaugos įstatyme nurodoma, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Remiantis teismų praktika, su nuotekų išsiliejimu susijusiai žalai atlyginti įprastai priteisiama iki 9 mln. eurų. Taigi, kiek turės sumokėti „Grigeo“ už padarytą žalą aplinkai?

Aplinkos ministro teigimu, bendrovės per metus gamtai padaryta žala galimai siekdavo apie 12-13 mln. eurų, todėl jai gali tekti susimokėti apie 60 mln. eurų, nes, anot jo, dėl įstatymuose numatytos senaties, žala gali būti skaičiuojama tik iki penkerių metų. Vis dėlto penkerių metų senatis galioja tik kreipiantis į teismą, bet ne skaičiuojant žalos sumą. Tai reiškia, kad bendrovei gali būti priteista ir didesnė nei 60 mln. eurų žala.

Tikėtina, kad už šiuos veiksmus įmonei ir suinteresuotiems asmenims bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, nes padaryta žala gamtai yra išties didelė. Šiuo atveju bendrovei bei atsakingiems asmenims gali būti taikomi bent keli Baudžiamojo kodekso straipsniai. Aplinkybes apsunkintų ir tai, jeigu gamtosaugininkai pateiktų išvadą, jog teršalais buvo sunaikinti ar naikinami gamtoje esantys saugomi elementai – augalai, gyvūnai ir kt.

Darant prielaidą, kad padaryta žala yra didelė, atsakingi asmenys gali būti nubausti bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Atsakingu šiuo atveju gali būti laikomas ne tik juridinis asmuo, bet ir direktorius arba asmuo, kuris buvo įpareigotas prižiūrėti atliekų šalinimo sritį.  

Įvykiai gali susiklostyti visai kitaip, jeigu pareigūnams apskaičiavus žalą bendrovė iš karto pasisiūlys ją sumokėti – tokiu atveju teisme būtų nagrinėjama tik baudžiamoji byla. Žala bus atlyginta valstybei, tačiau tai padarius ekologinė Kuršių marių būklė nepasikeis – būtina užtikrinti, kad būtų atstatyta tai, kas pažeista ekosistemoje.  


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button
Close