Advokatė pataria, kaip užtikrinti sklandų darbuotojų grįžimą į biurus

Vis labiau švelninant karantino ribojimus, darbdaviai ir darbuotojai pradeda kalbėti apie tai, kad galbūt jau laikas grįžti į biurus. Vyriausybė rekomenduoja neskubėti to daryti, jei nėra būtinybės. Panašios pozicijos laikosi ir darbo teisės specialistai, akcentuodami, kad prieš sugrąžindami darbuotojus į biurus, darbdaviai turi labai gerai įvertinti savo galimybes – ar jie sugebės darbo aplinką pritaikyti pagal naujuosius saugumo reikalavimus.  

Pasak advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partnerės Rūtos Didikės, ši situacija darbdaviams kelia daug klausimų, nes yra beprecedentė ir darbdaviai negali remtis ankstesnėmis patirtimis. Įmonių vadovams advokatė pataria pirmiausia įsivertinti galimybes užtikrinti darbo aplinkos saugumą ir atsakyti sau į klausimą, ar tikrai visiems darbuotojams būtina grįžti į fizines darbo vietas.   

„Kalbame ne apie gamybos ar logistikos įmones, kuriose darbas iš namų ir karantino metu nebuvo įmanomas visiems. Kalbame apie biuruose dirbančius asmenis. Jie dirbo iš namų ir jei darbas buvo efektyvus, matyt, nėra būtinybės kuo greičiau grįžti į biurus. Grįžimą apsvarstyti reikėtų tokiu atveju, kai nuo to priklauso pačių darbuotojų savijauta ar sąlygos dirbant namuose jiems yra pernelyg sudėtingos – ar tai būtų susiję su vaikų priežiūra, ar tam tikrais techniniais aspektais“, – sako R. Didikė.

Vieno recepto, užtikrinančio sklandų grįžimą, nėra

Darbuotojų grįžimas į biurus turėtų vykti palaipsniui, o kas grįš pirmieji, ar visas kolektyvas galės dirbti biure vienu metu – tai jau kiekvienos įmonės darbo aplinkos ir darbo organizavimo klausimas. Vienos taisyklės, tinkančios visoms įmonėms. nėra. Pasak advokatės, įmonės vadovas turi identifikuoti savo, kaip darbdavio poreikius, o po to išsiaiškinti, kaip dirbti norėtų ir galėtų jo darbuotojai, ir darbą organizuoti taip, kad abipusiai interesai būtų suderinti.

„Vadovas turi įsivertinti, ar vadovaudamasis naujomis saugumo rekomendacijomis galės visus darbuotojus vienu metu sugrąžinti į darbą biure. Greičiausiai ne, nes teks užtikrinti didesnius atstumus tarp darbo vietų. Tuomet reikėtų labai aiškiai nustatyti darbo organizavimo principus –  kiek ir kokių žmonių ar skyrių reikia vienu metu. Pavyzdžiui, vieną dieną gali dirbti rinkodaros ir pardavimų, kitą – personalo ir finansų skyriai, vieni darbuotojai dirba pirmadieniais, kiti penktadieniais, vieni į darbą ateina ryte, kiti – per pietus ir panašiai“, – aiškina R. Didikė.

Rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į rizikos grupės asmenų sugrąžinimą į fizines darbo vietas, taip pat nuotolinį darbą pageidaujančių tęsti dėl šeiminių aplinkybių. Advokatės teigimu, visada bus ir norinčių dirbti iš namų, ir nekantraujančių grįžti į biurus. „Yra toks posakis „jausti pulsą“, kai žmogus žino, kas vyksta jo organizacijoje, aktyviai bendrauja su kolegomis. Karantino metu to buvo mažiau, žinoma, reguliariai vyko nuotoliniai vaizdo susitikimai, bet vis tiek daugelis darbuotojų jaučia poreikį su kolegomis kalbėtis gyvai“, – teigia darbo teisės specialistė.

„Baltijos tyrimų“ karantino metu atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai 30-49 m. amžiaus darbuotojų jau pirmą karantino mėnesį norėjo grįžti į biurus, o panašus skaičius vyresnių nei 50 metų apklaustųjų teigė, kad norėtų ir toliau dirbti iš namų.


Saugumo reikalavimų nesilaikantiems darbdaviams – baudos

Pagrindinė darbdavių užduotis – imtis maksimalių veiksmų, leidžiančių apsidrausti nuo viruso plitimo rizikos į biurus sugrįžus darbuotojams. Pirmiausia svarbu apsispręsti dėl reikalingų ir kiekvienoje konkrečioje situacijoje tinkamų fizinių saugumo priemonių naudojimo: stiklinių pertvarų, medicininių kaukių, pirštinių. Taip pat svarbu užtikrinti patalpų vėdinimą ir dezinfekciją, aiškiai aprašyti, kaip tai turi būti daroma. Jei įmonėje lankosi tretieji asmenys, jų priėmimui turėtų būti skirta atskira patalpa.

Rekomendacijos nurodo išlaikyti 2 metrų atstumą tarp žmonių, tačiau biuruose tai įgyvendinti ne visada įmanoma. „Pasvėrę visus už ir prieš darbdaviai gali priimti jiems tinkamiausią sprendimą, tačiau vis dėlto peršasi atsakymas, kad nuotolinis darbas bent jau kol kas daugeliui gali išlikti optimalus variantas“, – sako R. Didikė.

Didžiausią vaidmenį saugumo užtikrinimui be abejo atlieka kiekvieno darbuotojo sąmoningumas. Blogai pasijutęs darbuotojas turi neiti į darbą, informuoti apie tai darbdavį ir kolegas. Vis dėlto, kad būtų išvengta ginčų ir nesusipratimų, R. Didikė rekomenduoja darbdaviams parengti aiškias taisykles,  procedūras, kaip darbuotojams elgtis, ir su jais supažindinti darbuotojus.

„Tai abipusė atsakomybė: darbdavys atsako už darbo vietos saugumą ir privalo užtikrinti saugias bei sveikas darbuotojų darbo sąlygas, o darbuotojas – laikytis procedūrų arba neiti į darbą, kai pasijunta prastai“, – tikina advokatė.

Ji atkreipia dėmesį, kad jei darbdavys karantino metu nesilaiko higienos normas ir užkrečiamųjų ligų prevenciją užtikrinančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to įmonėje išplinta virusas, vadovui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti skiriama bauda nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Asmenims, kurie nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų, numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Namų darbus turės padaryti ir verslas, ir valdžios institucijos

Darbdaviai į šį karantiną turėtų žvelgti kaip į galimybę optimizuoti darbo procesus ir funkcijas, priimti reikalingus vidinius teisės aktus, nusistatyti nuotolinio darbo procedūras, peržiūrėti ir perskirstyti žmogiškuosius resursus.

„Manau, kad ateityje mažės komandiruočių, nes aiškiai pamatėme, kad susitikimus galima suorganizuoti virtualiai ir taip taupyti laiką bei lėšas. Taip pat bus proga peržiūrėti atostogų suteikimo procedūras, nes karantinas parodė, kad šiuo klausimu krizės atveju ne viskas vyksta sklandžiai, darbo apmokėjimo ir motyvacinių priemonių sistemą, kolektyvines sutartis su profsąjungomis, numatant tam tikras sąlygas, jei ateityje vėl tektų skelbti karantiną ir stabdyti veiklą“, – sako R. Didikė.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad namų darbus tobulinant teisinę bazę turėtų atlikti ir valstybinės institucijos, nes dabartinė situacija atskleidė jų spragas. „Pamatėme, kad darbo kodeksas yra nelankstus tokiose situacijose kaip karantinas, jo nustatomomis normomis turėtų būti išlaikomas ir darbuotojo, ir darbdavio naudų balansas. Labai gerai, kad norime saugoti darbuotojus, tačiau reikia pasaugoti ir darbdavius, nes nuo jų priklauso įmonės išlikimas, o tai reiškia ne tik darbo vietų išsaugojimą, tačiau ir mokesčių į biudžetą surinkimą“, – pastebėjimais dalinasi teisės ekspertė.

Krizės akivaizdoje, R. Didikės manymu, valstybės pozicija turėtų būti labai aiški, o institucijų veiksmai ir teisės aktų aiškinimai – neprieštarauti vieni kitiems, kad darbdaviai žinotų, kuriomis teisės aktų normomis vadovautis. „Pavyzdžiui, viena institucija sako, kad darbdavys turi matuoti darbuotojų temperatūrą, gauti iš jų informaciją apie atostogas, o kita institucija atsako, kad tokių duomenų rinti darbdavys neturi teisės. Tai kaip tam darbdaviui elgtis? Darbdaviams reikia atsakymų čia ir dabar, nes jie turi priiminėti sprendimus ir negali laukti mėnesį, kol institucijos suvienodins savo pozicijas (jeigu iš viso taip nutiks). Todėl reikėtų ruoštis jau dabar, kad ateityje pasikartojus panašiai situacijai būtų išvengta tokių nesklandumų“, – tvirtina advokatė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: