Šiauliuose yra viena logistikos įmonė, kurioje yra 35 darbuotojai, 10 komercinių automobilių ir 2 šaldytuvai. Įmonė veža maisto produktus po šiaurinę Lietuvos dalį, nuo Mažeikių iki Panevėžio. Jų vadovas anonimiškai sutiko pasidalinti patirtimi. Iki praėjusių metų vidurio maršrutus sudarinėjo dispečerė, kuri dirba įmonėje jau 15 metų. Per tiek metų specialistė viską jau žino atmintinai, kas kur važiuoja, kokia pristatymo eilė, kiek maždaug laiko užtrunka kelionė.
Nors buvo patyrusi specialistė, ji galėjo suplanuoti maždaug 8-9 maršrutus per rytą, ir kiekvieną kartą atsiradus naujam klientui ar pasikeitus pristatymo langui jai reikėdavo „rankomis“ perplanuoti visus maršrutus, kas trukdavo maždaug valandą. Tada jie įsigijo maršrutų optimizavimo sistemą su GPS sekimu ir per pirmus tris mėnesius bendras baigtų maršrutų laikas nukrito beveik 20 procentų.
Vadovas sakė, kad jis tikėjosi sutaupyti apie 10 procentų degalų, ir to būtų užtekę, bet didžiausias kaštų mažėjimas atėjo ne iš degalų sąnaudų, o iš vairuotojų darbo laiko optimizavimo. Jiems reikėjo vis mažiau prastovų ir įmonė sutaupė per darbo apmokėjimą, nors to nesitikėjo.
Lietuvoje vairuotojo vidutinė alga dabar siekia maždaug nuo 1500 iki 2500 eurų per mėnesį, priklausomai nuo patirties ir maršrutų, o nuo 2025 metų sausio minimali mėnesinė alga šalyje pakilo iki 1038 eurų, ir kiekviena viršvalandžio valanda kainuoja pusantro karto daugiau.
Kai 10 vairuotojų kas dieną grįžta valanda anksčiau, per mėnesį tai yra 220 darbo valandų kurių apmokėti nebereikia, suma yra dar didesnė, jei skaičiuojama aukštesniu tarifu kaip viršvalandžius. Minėtos įmonės vadovas sakė, kad jo atveju buvo sutaupyta apie 3000 eurų per mėnesį vien iš viršvalandžių sumažėjimo. GPSWOX rinkodaros vadovė Agnė Boravskė pasakojo, kad ši tendencija Lietuvoje yra aiški jau kokius dvejus metus, nes anksčiau maršrutų optimizavimą naudojo didelės įmonės su šimtais transporto priemonių. Šiandien tai, ką naudojo dideli operatoriai jau naudoja ir mažos bei vidutinės įmonės.
Ji sakė, kad nauji klientai iš Lietuvos šią paslaugą renkasi jau tikėdamiesi, jog maršrutų optimizavimas bus įtrauktas į bazinę paslaugos kainą. Didžiausią pokytį įmonės atstovė mato regioninių pervežėjų rinkoje. Ji apima maisto tiekėjus, gėrimų ir vaistų platintojus, šiose sferose pristatymo langai yra labai siauri ir kiekviena papildoma minutė kelyje reiškia vėlavimą pas kitą klientą. Europos logistikos skaičiai rodo, kad įmonės kurios naudoja GPS sekimo sistemas su maršrutų planavimu pasiekia apie 9 procentų degalų sąnaudų sumažėjimą, 15 procentų su gedimais susijusių išlaidų sumažėjimą ir 10 procentų darbo sąnaudų mažėjimą, o kitos studijos rodo dar didesnius skaičius, iki 17 procentų degalų sutaupymo ir 28 procentų bendro darbo bei automobilių parko išlaidų sumažėjimą. Tuščios ridos problema yra milžiniška visoje Europoje, apie 23 procentai visų sunkvežimių reisų vyksta be krovinio, todėl maršrutų optimizavimas yra vienas iš būdų tą skaičių mažinti.
Grįžtant prie anksčiau minėtos bendrovės, jų dispečerė kritiškai žiūrėjo į automatizuotą sistemą, nes ji parodė, kad 15 metų vystyti planavimo ir optimizavimo įgūdžiai dar turi daug spragų. Galiausiai jai teko priprasti ir šiandien ji jau atgal negrįžtų, nes darbas, kuris jai trukdavo maždaug valandą, sistemos yra atliekamas per kelias minutes ir jai tereikia tik patikrinti ar nėra klaidų. Maršrutų perplanavimas atsiradus naujai iškrovimo vietai taip pat pagreitėjo ir trunka kelias minutes.
Lietuvoje yra dar viena problema, kuri verčia įmones investuoti į optimizavimą, tai vairuotojų trūkumas. Vilkikų vairuotojai patenka į galimų atsivežti darbuotojų kvotą, taip pat neseniai paskelbta informacija, kad dėl kvotų mažos įmonės net negali atsivežti darbuotojų ir jų užregistruoti, darbuotojų eilė yra visada užpildyta. Tad nors kvota yra, trečios šalies pilietį darbuotoją rasti įmanoma, tačiau jo neįmanoma užregistruoti leidimui gyventi Lietuvoje. Be tokio leidimo jis dirbti negali.
Kai naujų žmonių įdarbinimo galimybės ribotos, tuomet belieka optimaliau išnaudoti esamus, ir maršrutų optimizavimas leidžia tam pačiam vairuotojui per tą patį laiką aptarnauti daugiau klientų, o tai reiškia, kad nebereikia samdyti papildomo žmogaus kurio užregistruoti iš esmės neįmanoma. Įmonės vadovas sakė, kad jis ketino turėti 12 vairuotojų vietoj turimų 10, bet optimizavimas ne tik parodė, kad darbuotojų užtenka, bet dėl jos ir esami vairuotojai galėjo anksčiau baigti darbo dieną.
Nuo 2025 metų rugpjūčio visos tarptautiniuose maršrutuose dirbančios transporto priemonės sveriančios virš 3.5 tonos ES privalo turėti antrosios versijos išmanųjį tachografą, kuris automatiškai fiksuoja sienos kirtimus, pakrovimo ir iškrovimo operacijas ir leidžia kontrolės institucijoms tikrinti duomenis nuotoliniu būdu.
Nuo 2026 metų liepos ši prievolė išsiplės ir lengviesiems komerciniams automobiliams virš 2.5 tonos. Tai reiškia, kad telematika iš pasirinkimo tampa prievole, ir Lietuvos vežėjai, kurie jau turi GPS sistemas su maršrutų optimizavimu, nei tie, kurie vis dar pasikliauja senesnėmis technologijomis. Boravskė iš GPSWOX sakė, kad ji mato šitą reguliacinį pokytį kaip paskatinimą naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, nes yra daug mažų įmonių, kurios vis dar dvejoja, tuoj nebeturės pasirinkimo. O kai jos vis tiek turi dėti GPS sekiklį, jos pradeda domėtis ir optimizavimo galimybėmis, nes įdiegtoms sistemoms tereikia papildomų funkcijų. Šiaurės Lietuvoje veikusios įmonės investicijos atsipirko per porą mėnesių, ir įmonės vadovo teigimu, didžiausi pinigų sutaupymai įvyko dėl darbo apmokėjimo, tada dėl sumažėjusių kuro sąnaudų ir galiausiai dėl lengvesnės autoparko planinės priežiūros, kas sutaupė remonto kaštų.
