Antanas Kasperavičius gimė 1898 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apskrities Klovainių valsčiaus Puodziškių kaime. Jo tėvai Jonas Kasperavičius ir Anastasija Ožalaitė nebuvo turtingi, turėjo 2 ha žemės, dirbo dvaruose. Abiem tėvams maždaug 1901 m. mirus nuo šiltinės, vaikus, likusius našlaičiais, pasiėmė giminės. Sesuo išvežta į Rygą pas dėdę, o Aleksandras išvyko į Ameriką. Broliai Juozas ir Stasys dirbo dvaruose kumečiais. Lietuvos laikais gavę žemės ūkininkavo. Brolis Karolis, vedęs ūkininko, pas kurį dirbo, dukrą, taip pat turėjo ūkį.
Antaną, kuriam tuo metu buvo treji, priglobė gydytojo Jono Leono Petkevičiaus šeima. Jį auklėjo daktaro dukra Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Rašto pradmenų mokėsi Petkevičiaus šeimoje, vėliau Smilgiuose, Panevėžyje, kur jį mokė Matas Grigonis. Panevėžyje A. Kasperavičius gyveno pas Joną Jablonskį. Vėliau Vilniaus 8 klasių komercijos mokykloje Antanas baigė tris klases. Ketvirtoje klasėje gavęs pataisą, prasidėjus karui, mokyklos nebelankė.
Karo metais Antanas Kasperavičius pasitraukė į Rusiją. Iš pradžių apsistojo Ostaškove, vėliau pateko į Tulą. Dirbo Lietuvių pabėgėlių prieglaudoje, vėliau persikėlė į Maskvą, kur dirbo raštininku šovinių gamykloje. Nesėkmingai bandė ieškoti, kur mokytis gimnazijoje. 1917 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 25-ame atsargos pėstininkų pulke. Vėliau dirbo pulko raštininku. Dar tarnavo Kerenskio armijoje, po to – Petliūros armijoje. Ukrainą užėmus bolševikinei Rusijai, iš kariuomenės pasitraukė. 1918 m. Tuloje apie pusantro mėnesio tarnavo milicijoje.
Vincui Mickevičiui-Kapsukui organizavus ešeloną moksleiviams grįžti į Lietuvą, 1918 m. liepą parvyko ir A. Kasperavičius. Su V. Mickevičiumi-Kapsuku Antanas buvo pažįstamas, nes jis kartais slapstydavosi pas Petkevičius nuo caro žandarų.
Mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę Antanas tarnavo Panevėžio komendantūroje puskarininkiu. 1921 m. liepos 5 d. vedė dantų gydytoją Konstansiją Bražytę, gimusią 1897 m. vasario 15 d. Šeimoje augo du vaikai: 1926 m. balandžio 24 d. gimė dukra Viktorija Danutė, o 1928 m. sausio 3 d. – sūnus Antanas Rimvydas.
Antanas Kasparavičius 1920–1924 m. mokėsi Dotnuvos žemės ūkio technikume, iš pradžių vadintame Dotnuvos aukštesniąja žemės ūkio mokykla. Mokydamasis Dotnuvoje dalyvavo Klaipėdos sukilime. Planavo siekti aukštojo mokslo, bet Lietuvai tuo metu labai reikėjo specialistų, tad jis nusprendė dirbti.
1924 m. pradėjo dirbti Panevėžio apskrities viršininko administracijoje apskrities agronomu. 1924 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas Panevėžio mokytojų seminarijos sodininku ir laisvai samdomu mokytoju Panevėžio savivaldybių gimnazijoje, kur dėstė sodininkystę, bitininkystę, daržininkystę, specialiuosius ūkio mokslus. 1932 m. atleistas iš sodininko pareigų ir paskirtas seminarijos mokytoju. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius Justinas Jankevičius rašė, kad A. Kasperavičius yra rūpestingas, dėsto patenkinamai. Nuo 1934 m. lapkričio 1 d. seminarijoje, kaip nesitvarkęs mokslo cenzo dokumentų, paskirtas laisvai samdomu mokytoju. Nuo 1933 m. gruodžio 3 d. laisvai samdomo teisėmis dirbo Panevėžio valstybinėje mergaičių gimnazijoje.
1933 m. įstojo į Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugiją. Nuo 1934 m. vadovavo Panevėžio muziejui. Jam vadovaujant buvo rengiamos moksleivių ekskursijos eksponatams rinkti. Dėta pastangų gauti muziejui geresnes patalpas, nes labai išaugo eksponatų skaičius. Panevėžio muziejui perduoti likviduoto Panevėžio mokytojų seminarijos muziejaus eksponatai. Nors rūpintasi naujo pastato muziejui statybos reikalais, šio tikslo nepavyko įgyvendinti. Jis gaudavo 150-200 litų algą.
Nuo 1935 m. rugsėjo 1 d. A. Kasperavičius mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje, dirbo mokytoju Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijose. Tuo metu pasistatė vasarnamį Berčiūnuose.
Nuo 1940 m. birželio mėnesio švietimo komisaro įsakymu A. Kasperavičius paskirtas II gimnazijos inspektoriumi (kitur nurodoma nuo rugsėjo 1 d.). 1941 m. liepos 1 d. paskirtas Panevėžio burmistro Karolio Reisono pavaduotoju. 1941 m. rugsėjo 1 d. tapo Panevėžio I gimnazijos inspektoriumi. Vėliau šis įsakymas atšauktas. 1941 m. birželio sukilimo metu dirbo Vietinės apsaugos štabe.
Antanas Kasperavičius priklausė bitininkų draugijai, šaulių sąjungai, Patronato draugijai. Karo metais dalyvavo Lietuvių mokslo ir meno draugijos veikloje.
1941 m. spalio mėnesį jam suteiktos vidurinės mokyklos mokytojo teisės be bandomųjų egzaminų.
1944 m. A. Kasperavičius su šeima pasitraukė į Vakarus, vėliau išvyko Į JAV. Lietuvoje liko sūnus Rimvydas. Antanas gyveno Konektikuto valstijoje, dirbo sodininku. Mirė 1963 metais.
A.Kasperavičius apdovanotas bronziniu Klaipėdos sukilimo dalyvio medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės – Bitės bibliotekos nuotrauka.
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas
