Aidas Žygas

Aidas Žygas

Kaip berniukas Vėjas žmones nuo pykčių atkerėjo

Seniai seniai Lietuvoje gyveno pikti žmonės, nuolat niaudavęsi vienas su kitu. Tokių žmonių daugėjo, jie nebemokėjo gražiai sutarti. Kai Lietuvoje nebeliko laimingų žmonių, Pykčiamiestyje gimė berniukas Vėjas. Jis užaugo svajodamas padaryti taip, kad Lietuvoje visi gyventų draugiškai.

Kartą Vėjas vaikščiojo miške ir sutiko senelį. Senolis atidžiai į jį pažiūrėjo ir tarė:

– Aš žinau tavo svajonę, Vėjau. Tai padaryti bus nelengva. Reikia nukeliauti į kitą Lietuvos kraštą. Prie Baltijos jūros yra mažas miestelis Spindulys. Jame gyvena burtininkė Saulė, kuri išmoko, kaip atkerėti žmones nuo pykčio.

Nedelsdamas berniukas Vėjas išėjo Saulės ieškoti. Ėjo tris dienas ir naktis, kol pagaliau pasiekė burtininkės namą. Saulės būstas buvo iš medžių lapų, sutvirtintų moliu. Tvirtovės pamatai padaryti iš medžių šaknų. Didžiuliai namo langai apsamanoję, pro juos beveik nieko nesimatė. Ant namo stogo žydėjo gėlės. Vėjas norėjo žengti prie durų, bet burtininkės namo šaknys pradėjo vyniotis aplink jo kojas. Berniukas išsigando. Netikėtai  viskas aplinkui nušvito ir Vėjas pamatė burtininkę, dėvinčią auksu spinduliuojančią skraistę.

– Kokie rūpesčiai tave atvedė pas mane? – paklausė ji.

– Mano gimtinėje žmonės per daug pykstasi,- atsakė Vėjas.

– Žinau, kaip tau padėti. Eime į  trobelę.

Berniukas įžengė į keistąjį namą.

– Sėsk,- tarė Saulė.

Atvykėlis apsidairė, bet nepamatė nei kėdės, nei suolo. Burtininkė nusišypsojo, suplojo delnais ir namelio viduryje  išdygo stalas ir dvi kėdės. Kai  ji mostelėjo ranka,  ant stalo atsirado maža medinė skrynelė. Saulė ją atidarė, išėmė nedidelį geltoną akmenuką, labai panašų į gintarą, ir pasakė:

– Imk jį, Vėjau. Vos savo delnais akmenuką patrinsi, aplinkui pasklis geltoni spinduliai. Pikčiurnos, pamatę auksinę šviesą, taps draugiški ir laimingi. Šis akmenukas įgys stebuklingą galią tik tada, kai, grįždamas namo, atliksi tris gerus darbus.

Berniukas padėkojo burtininkei Saulei ir leidosi į kelionę. Eidamas takeliu, vaikas pamatė iš lizdo iškritusį paukštelį. Vėjas įkėlė sparnuotį į lizdą. Kitą kelionės dieną berniukas ėjo mišku ir išgirdo garsų baubimą. Prisiartinęs pamatė briedį, kurio ragai buvo įsipainioję į medžio šakas. Drąsus vaikas padėjo žvėriui ištrūkti. Trečią dieną netoli Anykščių Vėjas pamatė velnią, nešantį akmenį ir besiruošiantį jį užmesti ant bažnyčios.

– Stok! – suriko berniukas.

Velnias labai išsigando ir paleido akmenį iš rankų.

Tad trys geri darbai buvo atlikti. Sugrįžęs į Pykčiamiestį, vaikas delnais patrynė akmenuką. Visur pasklido auksiniai spinduliai. Paniurėliai tapo draugiški, geraširdžiai, laimingi. Pykčiamiestis drąsaus berniuko garbei buvo pavadintas Vėjamiesčiu.

Vėjas su stebuklinguoju akmenėliu dar ir dabar tebeeina per Lietuvą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: