Aistė Padimanskaitė

Mokytoja Jolanta Baltienė pasakoja apie jaunąją kūrėją Aistę: „Rašo jau senokai. Savo jėgas išbandė ir dramaturgijoje – parašiusi pjesę dalyvavo Jaunųjų dramaturgų konkurse. Rašo moderniai, įvairiomis temomis: ir istorinė praeitis, ir meilė, vienatvė, ir vaikystė, svajonių pasaulis. Pati Aistė sako, jog eilės gimsta spontaniškai“.

Aistė Padimanskaitė (12 kl.)

***

Mano pasaulėly,

Veidrodžiai nerodo nieko,

Laikrodis skaičiuoja

Vienatvėj praleistas dienas.

Šie langai

Vien praeitį terodo.

Ir televizorius tik greitą maistą

Ruošia smegenim.

Gaila, žmonės čia

Šneka tik lūpom ir akim,

Širdis toli palikę.

Ir vadiname tai

Realybe.

 

***

Akimirkų nustebintų,

Praeities šešėliai

Vaikšto gatvėm dabarties.

Iliuzijos, lyg dykumos miražai

Išlindo į erdves

Lyg iš atminties.

Sugriovę laiko erdvę

Pasirodė iš prisiminimų tie,

Kurių geriau nebūtu.

Ir sugriuvo viskas,

Ką aš kadaise

Planavau turėti.

***

Tyri lašai.

Trumpam priglausti

Bevaikio dangaus,

Rūbais puošniais.

Tyri lašai.

Pakilę nuo žemės

Ir nukritę iš viršaus.

Nuplaudami mane

Grįžta į gimtas upes.

Tyri lašai.

Pakilę ir vėl nukritę,

Skausmą amžiną ne savo

Nešiojo ant pečių.

Kaip ir visi kiti keliavo

Gyvenimo ratu.

***

Tylioj nakty,

Gilioj baloj,

Paskendus guli rožė.

Na ir kas,

Kad jos spalva kitokia.

Vis tiek ji buvo mano rožė.

***

Šukuoju samanas

Aš metaliniais virbais,

O pajudintų pušų

Spyglių kvapai,

Kutena man plaučius.

Įkvėpiu miško oro,

Gydančio senas žaizdas,

Ir sielos dykumą palaisto

Lyg Dievo šventintas vanduo.

Akys vėl sužiba

Neužmirštuolių mėlyne,

Ir taip aš susilieju vėlei

Su pamiršta gamtos dvasia.

***

Mano dryžuota saulute,

Trapus pasauli,

Kodėl tavęs bijo tie,

Kurie globoti turi.

Ar pagalba pasirenkama,

Ar dieviškoji pareiga?

Kur tavoji apsauga,

Mano kamanėle,

Dievo sukurta.

Kodėl jie nesaugo

Tavo kibių kojyčių?

Kodėl neglosto,

Fėjos duotų sparnelių?

Juk neįkandai

Ir nenuskridai.

Nieko blogo,

Juk nepadarei.

Kur tavoji apsauga,

Mano kamanėle,

Dievo sukurta?

***

Teliks nuspręsti:

Tu ar aš.

Atsibundu.

Per garsiai taškosi lietus

Arba tyla per daug tyli.

Čiuptuvėliais klaidžioju.

Per daug tamsu.

Šaltas drebulys,

Svečias nelauktai užeina.

Dvidešimt naguotų pagalių

Stipriai susiraito.

Miegu.

***

Milijonas lubose juodų skylių.

Akinanti šviesos kempinė

Sugėrusi nakties garsus.

Neprašvitusios aušros bedugnė

Ten, kur niekas nepabus.

Spindulio mirties dejonė.

Tamsa neskęsta.

Kyla aitvarai.

***

Ašaros – ežerai po mūsu stogu.

Tolumoje ranka pasiekiami krantai,

Kur skamba mano vardas.

Brendi, bet galo nematai,

Tarsi naktis nustojo augti.

O, kad išmestų plaustą,

Dar nesutikti ir pamiršti draugai.

Ištiestų ranką,

Nuvalytų druska aplipusias akis.

Prisimintų, kad aš žmogus,

Kad aš gyva.

Lietuvos skraistė

Paduok, motute, skraistę,

Baltą lyg balandis,

Kurio sparnai mus aplenkė.

Paduok, motute, skraistę,

Išsiuvinėtą rugių žiedais,

Kuriuos surinko pievose.

Paduok, motute, skraistę,

Išpuoštą lietuviškais vardais,

Kuriuos bajorai iškeitė.

Paduok, motute, skraistę,

Kurią aš gniaužiau delnuose

Kalbėdama koplyčioj maldą.

Paduok, motute, skraistę,

Kuria nušluostei kraują –

Apjuosim bokštą, Sibiro kapus.

Paduok, motute, skraistę,

Kvepiančią gimtais miškais,

Nusinešiu glėby į ažuolų giraitę.

Paduok, motute, skraistę.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: