Akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ fabrikas Panevėžyje 1933-1940 metais

1853 metais Kaune Vislicio įsteigtas pirmas muilo fabrikas Lietuvoje. Vėliau atsirado daugiau muilo dirbtuvių ir fabrikų. Įsisteigus muilo sindikatui labai pakilo muilo kainos. Kokybė pablogėjo, o muilo gabaliuko kiekis sumažėjo. Tada Pienocentro, Lietūkio ir Panevėžio „Maisto“ iniciatyva suorganizuota „Lietuvos muilo“ bendrovė, kurios steigiamasis susirinkimas įvyko1933 metų sausio 2 dieną. Valdybon išrinkti J. Lapėnas, T. Chodakauskas, P. Dagys, V. Meilus ir J. Gasiūnas. Jie sukūrė bendrovę „Chemikalas“, kuri ir įsteigė Panevėžyje muilo fabriką.

Fabrikui vieta buvo parinkta Panevėžyje, nes čia buvo likę didelės buvusios mūrinės skerdyklos patalpos. Patalpos buvo suremontuotos ir pritaikytos muilo gamybai. Dar neatidarius fabriko „Panevėžio balsas“ rašė, kad jo direktoriumi bus paskirtas žemės ūkio draugijos pirmininkas agronomas Gasiūnas. Pagal pirmas prognozes buvo rašoma, kad fabrike dirbs 12 darbininkų. Direktoriumi visgi buvo paskirtas Aleksandras Šalūga.

Gamyba pradėta 1933 metų kovo 1 dieną su vienu katilu ir per dieną buvo pagaminama 3000 kilogramų muilo. Iš pradžių buvo gaminamas skalbiamasis muilas „Skalbėja“. Jo kaina buvo 90 centų. Vėliau greitai pradėtas gaminti tualetinis muilas „Gražuolė“. Jo kaina buvo 50 centų. Padirbėjus mėnesį paaiškėjo, kad vieno katilo neužtenka. Buvo pastatytas kitas 3500 kilogramų talpos katilas. Po dviejų mėnesių pastatytas trečias 3000 kilogramų talpos katilas. Dirbant 3 katilais per dieną buvo pagaminama 14600 kilogramų muilo, be plačiai žinomo skalbiamojo muilo „Skalbėja“ ir tualetinio muilo „Gražuolė“ pradėtas gaminti ir dar vienas tualetinis muilas, kuris 1933 metais irgi pasirodė rinkoje.

Panevėžio fabrikas pradėjo pardavinėti 30% pigiau ir tada suiro sindikatas ir kiti privatūs fabrikai buvo priversti pardavinėti pigiau. Muilo virimo meistru iš pradžių dirbo iš Latvijos atsivežtas rusas Borisas Slavoliubovas. Tik 1935 metais jį pakeitė chemikas Vl.Zelčius.

Dar 1933 metais kariuomenė užsakė pagaminti 72 tūkst. kilogramų marmuro spalvos muilo. Fabrikas palaikė ir lietuvišką pramonę, nes riebalus ėmė iš Panevėžio „Maisto“, aliejų iš „Ringuvos“ fabriko. Pirmais metais dirbo nuostolingai. Antrus metus išlygino nuostolius. Trečius metus jau baigė su pelnu. 1934 metais pradėtas gaminti „Margas kokosinis“ muilas. Jį noriai pirko ūkininkai. Po keturių mėnesių pasirodė smulkios muilo dirbtuvės gaminamas pamėgžiotas suklastotas muilas. Dėl pamėgdžioto muilo nusivylę pirkėjai nustojo beveik pirkti tą muilą.

Fabrikas turėjo nemažus nuostolius. Tada muilo fabrikas iškėlė bylą klastotojui A. Cionui. Jis turėjo muilo dirbtuvę. Teismas išnagrinėjęs bylą A. Cionui skyrė 1000 litų baudą. A. Cionas įpareigotas buvo iš apyvartos išimti suklastotą muilą ir toliau jo nebegaminti. 1935 metais sausio 25 dieną įmonė pabrangino muilo gaminius 5-10 centų, nes labai pabrango žaliavos iš užsienio.

1935 metais įkurta laboratorija muilo fabrike. Jai vadovauti pakviestas chemikas M. Lukoševičius. 1935 metais dvi dėžės išsiųstos bandomojo muilo į Italiją. Buvo ieškoma rinkų muilo eksportui. 1935 metais nauju direktoriumi paskirtas Vl. Zelčius. Jis baigęs Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Dvejus metus dirbo Belgijoje panašiame fabrike. Tuo metu fabrike dirbo 30 darbininkų. Jiems įrengta gera valgykla. 1936 metais Kaune žemės ūkio parodoje gavo aukso medalį skalbiamasis muilas „Skalbėja“. Jis gaminamas gabaliukais po 500 ir 250 gramų. Jis neturėjo lygių sau rinkoje. 1934 metais pradėtas gaminti naujas muilas „Bitelė“. 1934 metais pradėtas gaminti naujas muilas „Lietūkis“.

1936 metais Panevėžy atsidaroma nauja muilo dirbtuvė „ Bella“. Ją atidarė B.Slavoliubovas atleistas iš „ Panevėžio muilo“ fabriko.

1937 metais „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrike įvestos 2 pamainos. Pradėta gaminti ratams tepalą ir batams tepalą.1937 metais pradėtas gaminti „Linas“ muilas. Jis buvo iš sėmenų aliejaus. Jis buvo siūlomas ūkininkams. Skalbiamieji muilai buvo „Lietūkis“ „Marmurinis- melynmargis“, „Branduolinis“, tualetiniai muilai buvo „Jurginas“, „Bijūnelis“, „Margas kokosinis“ ir muilas „ Migdolinis“. Batams buvo tepalas „Gaidys“. 1937 metais „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrike įvestos 2 pamainos. Pradėta gaminti batams ir ratams tepalą. 1938 metais muilo fabrike pastatyti 2 nauji skyriai: semenų aliejaus ir tepalų. 1938 metais buvo pagaminta 714.000 kilogramų skalbiamojo muilo, 67 tūkst .tualetinio, 144.000 kilogramų ratams tepalo ir 64. 172 dėžės batams tepalo. 1938 metais baigiantis įsigytas ir aliejaus fabrikas. Pastatai rekonstruoti pagal inžinieriaus Vilkelio projektą. Abiejų fabrikų apyvarta 1938 metais siekė 1.160.000 litų. 1938 metais „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrikas pagamino 714 tūkst. kilogramų muilo skalbiniams, 67 tūkst. kilogramų tualetinio muilo, 144 tūkst. kilogramų ratams tepalo ir 64, 172 dėžes batams tepalo. Fabrikui jau vadovavo diplomuotas chemikas Vl.Zelčius. 1939 metų sausio mėnesio 17 dieną „Lietuvos žinios“ rašė, kad Panevėžio „Muilo“ fabrike pradėjo veikti naujas skyrius. Jame gaminami įvairūs tepalai.

1939 metų sausio mėnesį tepalų skyrius jau veikė. Už gerus gamybinius pasiekimus fabrikas buvo apdovanotas įvairiais pagyrimo raštais ir diplomais.