Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas

Akcinės bendrovės „Maistas“ steigimo data  laikoma 1923 metų balandžio 18.  Steigėjai broliai  Jonas ir Juozas Vailokaičiai.

Panevėžyje fabriko statyba pradėta 1930 metų liepos mėnesį. Fabrikas dažnai  buvo vadinamas Panevėžio skerdykla. Jį statė brolių Ilgovskių firma iš Kauno.  Statyba vyko pagal geodezijos inžinieriaus  M. Ratauto ir inžinieriaus P. Markūno projektą. Buvo pastatyti 2 tvartai bekonams.

Darbą pradėjo 1931 metų balandžio mėnesį. Iš pradžių, kaip rašė tuometinė spauda, ūkininkai skundėsi, kad per pigiai superkami bekonai. Buvo ir kitų problemų. Kai kurie privatūs pirkliai iš ūkininkų kiaules supirkdavo didesne kaina. Dalies kiaulių iš pradžių net nebuvo superkama. Ūkininkai būdavo priversti važiuoti namo arba parduoti privatiems pirkliams.  

1931 metais gegužės 19 dieną fabrikas paskelbė varžytines pastatyti  mūrines kiaulides prie skerdyklos. Tuometinė spauda rašė, kad kai kurie  „Maisto“  tarnautojų vaikai lanko lenkų gimnaziją. 

Iki 1931 metų vasaros  gamybos atliekos buvo leidžiamos iš fabriko tiesiog į Nevėžio upę. Vanduo tiesiog darydavosi raudonas. Tik vasarą pradėtas prie skerdyklos statyti  filtras ir jis bent sulaikydavo didesnes atliekas. Tai keldavo gyventojų pasipiktinimą.  

Po truputį padėtis gerėjo. 1931 metais fabrikas įsigijo lengvąjį automobilį. Dirbo apie 90 darbininkų, dalis buvo kitataučiai: Lichutinas, Landygas ir kiti. Norinčių įsidarbinti buvo nemažai.    Pagal laikrašį „Diena“  1931 metais direktorius nurodomas T. Chodakauskas. Dirbo du  veterinarijos gydytojai J. Vilūnas ir Hiučinas.  Į savaitę buvo  paskerdžiama 3000 kiaulių. Produkcija vežama į užsienį per Klaipėdos uostą. Galvos, širdys, kepenys ir kt. atitekdavo vidaus rinkai.1931 metais A. P. Pranculis buvo paskirtas į akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriką stažuotei, o 1932 metais tapo direktoriumi. Jam  vėliau iškelta byla už finansinius pažeidimus. Šiauliuose statėsi namą už 105 tūkst. Namas dar buvo  nebaigtas.

1932 metais  lapkričio 22 dieną  direktoriaus poste jį pakeitė A. Kubilius. 1932 metais „ Maiste“  moterys uždirbo nuo 30 iki 45 centų už valandą, o vyrai nuo 60 centų iki 1,20 už valandą. 1932 metais nuo liepos vidurio fabrike buvo vykdomas  remontas. 1932 metais liepos 14 dieną „Maisto“ darbininkų susirinkime įsteigta sporto sekcija.    

Įmonė statyta  tik bekonų gamybai, nes tada buvo labai didelis bekonų pareikalavimas Anglijos rinkoje. Statant planuota per parą paskersti 350 bekonų, bet ūkininkai pateikdavo daug daugiau bekonų.  Iš pradžių planuota bekonus gabenti tik į užsienį, nes buvo manoma, kad vidaus rinkoje veiks mažesnės privačios skerdyklos. Vidaus rinkai  pradėta gaminti  ir nuo 1931 iki 1936 metų gamyba išplėsta 10 kartų.  Bekonus iš ūkininkų supirkdavo supirkėjai. Panevėžys turėjo 15 supirkimo punktų įvairiose vietovėse.   

Ne visada reikalai buvo tokie geri. 1934 metais iš darbo atleisti 36 darbininkai ir tarnautojai. 1934 metų gegužės 13 dieną dešrų ceche kilo gaisras. Jis užgesintas tik po 1 valandos. 1934 metais pradėta supirkinėti triušiai.  Iš pradžių fabrikas turėjo tik vieną parduotuvę.  Čia buvo pardavinėjama mėsa ir kiti produktai.   Ne visa produkcija tiko užsienio rinkai. Tada pradėta plėsti parduotuves vidaus rinkai. „Maisto“  vadovybė įsteigė 11 krautuvių, jų tarpe 6  buvo Panevėžio mieste. Be to buvo parduotuvės Utenoje, Radviliškyje, Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje. 

Produkcijos liekanos pigesne kaina buvo platinamos ir mažuose miesteliuose.  Ūkininkai į metus už supirktus bekonus gaudavo apie 6 milijonus litų. 1934 metais pradėjo veikti paukščių skyrius.1935 metais iš ūkininkų nupirkta 96.745 kiaulės ir sumokėta 6.050.000 litų.   1935 metais į JAV buvo gabenama atšaldyta produkcija. Labai išaugo konservų paklausa. 1935 metais  „Maisto“  ūkio skyriaus vedėjas  Kostas Kanis – Kanevičius iškeltas į Klaipėdą. Nuo 1935 liepos iki 1935 gruodžio 15 įrengiami konservų cechai. Iki tol konservinė mėsa buvo išvežama į Suomiją.  Suomija darė konservus ir turėjo nemažas pajamas. 1935 metais dirbo 257 darbininkai ir 81 kontoros darbuotojai.  Kai kurių darbininkių moterų padėtis nebuvo gera. Jos darbo turėdavo tik 2 dienas į savaitę ir aišku  mažai uždirbdavo. Kitaip rašė spauda rugsėjo mėnesį. Tada „Maistas“  dirbo  ir sekmadienį, bet buvo buvo kalbama apie bekonų skerdyklą. 1935 metais  rašoma, kad „Maisto“ direktorius Kubilius suimtas, o jo vietoje Vincas  Ambraziūnas.  

Nuo 1935 metų lapkričio 1 dienos vyr. veterinarijos gydytoju paskirtas Poška. 1936 metais pradėti skersti ir raguočiai.  Iš pradžių skerdžiami rankiniu būdu, o vėliau atsirado ir galvijus svaiginanti elektrinė mašina.1936 metais „ Maisto“  bendrovė tarpininkavo superkant galvijus. Jie buvo eksportuojami į SSRS. Jų buvo supirkta apie 50. 1936 metais „ Maiste“ statomas 2 aukštas konservų gamybai. Taip pat statomos patalpos triušių laikymui.

1936 m. spauda rašė, kad   sausio 26 d. Antanas Placidas Pranculis ir Antanas Kubilius nuteisti 4 metus sunkiųjų darbų kalėjimo už finansinius nusikaltimus.

 1937 metais atidarytas konservų skyrius. Vasario mėnesį suorganizuota atidarymo iškilmės, o pradėjo veikti balandžio mėnesį. Jame įdarbinta 70 žmonių.  Seniau konservinė mėsa buvo gabenama į Suomiją. Dabar konservai buvo eksportuojami ir naudojami vidaus rinkai. Užsienio rinkoje neturėjo paklausos paukščių konservai.  1937 metais pastatyta   gyvulių skerdykla, įrengta 2 aukštų kontora ir 45 metrų kaminas. Buvo konservuojamos ir daržovės. Konservuoti agurkai gabenami  į JAV. 

Pamidorų tomatas ėjo vidaus rinkai. Daug produktų tiko  vidaus rinkai. Tam reikėjo sukurti partuotuvių tinklą. Prekyba vyko ir prie paties fabriko. Biednuomenė nuo 3 val. ryto laukdavo ir gaudavo maisto gamybos liekanų.

1938 metais įrengtas paukščių skyrius. Čia įrengta paukščių perykla ir skerdykla. Darbu buvo aprūpinta 50 moterų.

1937 metais Panevėžio ,,Maisto“ ‚ parduotuvės buvo adresu Respublikos g. 32, Smėlynės g. 8, Ramygalos g. 1, Stoties g. 19 ir Fromo Gužučio gatvė. Viso buvo 6 parduotuvės. 1938 metais dalis gyventojų buvo nepatenkinti dėl parduotuvės Nr.4 darbo Stoties gatvėje. Čia būdavo daug pirkėjų, bet mėsa buvo vežama tik vakare ir 10 val ryto. Dienos metu mėsos jau trūkdavo. Ryte prie pat parduotuvės susidarydavo didelė eilės ir dažnai dirbdavo tik viena pardavėja. Tai kėlė gyventojų nepasitenkinimą. 1940 metais fabrikas turėjo krovininį sukvežimį  „Zis“ ir lengvąją mašiną  „Opel“.

1939 metais parduotuvės vėl kiek pakeitė adresus.   Jos buvo Respublikos 34, Smėlynės gatvė,  Laisvės aikštė  25,  Stoties gatvė 19 ir Fromo Gužučio gatvė. Akcinės bendrovės  „Maistas“ Panevėžio fabrikas  buvo didžiausia Panevėžio miesto įmonė. Ji faktiškai vienintelė Panevėžyje turėjo savo sukurtą parduotuvių tinklą.

Parduotuvių veiklai geras sąlygas sudarė ir auganti įmonės apyvarta. Buvo parduodami  sūdyti ir rūkyti gaminiai. Taip pat buvo populiarūs ir konservai. Neturtingi gyventojai galėjo įsigyti ir pigesnių maisto produktų.  Parduotuvių tinklas buvo gana gerai išdėstytas.  Buvo superkamos  jau ir lašininės kiaulės. Jos buvo eksportuojamos į JAV, Švediją, Belgiją ir kitas valstybes.  Į JAV eidavo šaldyta produkcija. Darbininkai dirbantys fabrike buvo suskirstyti 10 kategorijų. Pirmos kategorijos darbininkas į valandą gaudavo 35 centus,o 10 kategorijos 1,10 cento.

Pradėta konservuoti ir daržoves. Konservuojami agurkai. Agurkų produkcija gabenama į JAV, o pamidorų tomatai realizuojami vidaus rinkoje.  Nepaklausūs buvo iš pradžių paukštienos konservai. Prie fabriko veikė restoranas „Regina“. Panevėžyje 1931 metais atidarius fabriką ‚ prie jo įsikūrė restoranas gražiu pavadinimu ,,Regina“. Jame laiką po darbo leisdavo gamyklos  tarnautojai ir darbininkai. Kai kurie ir palikdavo čia savo atlyginimą.  Į šį restoraną iš miesto ponai atvykdavo su automobiliais. Jiems leisti laiką buvo atskiri kabinetai. Visus pasitikdavo auksinėmis raidėmis iškaba  ,,Regina“. Grindys buvo klotos linoleumu, sienos dažytos aliejiniai dažais.   Jis populiarus buvo, nes čia buvo galima pigiau pavalgyti pietų metu.  Pietūs kainavo tik 40 centų. Tai buvo žymiai pigiau negu kituose miesto restoranuose. 1937 metais spauda rašė, kad restoranas „Regina“ uždarytas.  1937 metais „ Maisto“ fabrike statomas naujas dūmtraukis. Jo kaina pagal planus turėjo siekti 40 tūkst. litų. Ji projektavo inžinierius Indriūnas. 1939 metais spauda rašė, kad „ Maiste“ tarnautojai yra nepatenkinti savo gyvenimu. Algos yra nedidelės ir nekaupiama pensijų fondui. Dalis jų rašė prašymus priimti į policiją ar kitą tarnybą.

Fabrike aktyviai veikė šaulių būrys.1939 metais spalio 21 dieną šaulių būrio nariai surengė labdaros vakarą ir gautą pelną 257 litus skyrė atgauto Vilniaus lietuviams šelpti. Vilniaus lietuviams remti lėšas pirmieji pradėjo rinkti ir tarnautojai. 1939 metų gruodžio  mėnesį spauda rašė, kad,  šaulių kuopa yra didžiausia ir veikliausia Panevėžyje. Šaulių kuopai priklausė beveik visi tarnautojai ir darbininkai. Šaulių kuopa turėjo  dūdų orkestrą, chorą, artistų  grupę, stalo ir lauko teniso komandas, dvi futbolo komandas, šachmatininkų būrelį. 1940 metais spauda rašė, kad „ Maisto“  pardavėjos labai malonios ir gerai dirba ir gali būti pavyzdžiu kitoms parduotuvėms. Kartu  pažymima, kad susidaro per didelės eilės ypač Respublikos ir Stoties gatvėse. 1940 metų kovo mėneį spauda rašė, kad direktorius kreipėsi į tarnautojus ir darbininkus, kad teiktų pasiūlymus dėl gamybos tobulinimo. Už tai žadamos premijos nuo 5 iki 50 litų ir už ypač vertingus pasiūlymus net ir dvigubai didesnės premijos.

1940 metų pabaigoje užėjus sovietinei valdžiai fabrikas buvo nacionalizuotas. Prasidėjo kitas veiklos etapas.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: