Akys – kūno ir sielos veidrodis

Dažnai susimąstau apie akis. Šv. Rašte yra rašoma “Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveikos, visas tavo kūnas šviesus“ ( Mt.)

Dievas sukurdamas žmogų, dovanojo ir akis – sielos veidrodį. To veidrodžio atspalviai įvairiaspalviai: pilki kaip pelenai, mėlyni kaip linai, žali kaip žolė, rudi kaip tamsus klevo lapas. Nežiūrint jų spalvų akys yra mylinčios, kantrios, akys nematančios šviesos, akys kupinos džiaugsmo bei liūdesio, akys piktos ir veidmainingos, drąsios ir baimingos.

Mūsų atmintyje, išliks visuomet nuostabiausios mamos ar tėvo akys, kurios išlieka ištikimos visa gyvenimą. O, mylimo akys ar jos amžinos , ar jos spindi meile iki gyvenimo pabaigos. Vėl susimąstai. Gal? Gal pirmosios meilės? Gal? Tokių akių galima suskaičiuoti tik ant pirštų… Žinoma, per gyvenimą sutinkame žmonių tikromis geromis akimis. Su tokiais žmonėmis labai gera bendrauti, dalintis įvairia nuomone.

Kai žvelgi tokiems žmonėms į akis ir matai jose Dievo Gerumo saulę. Nuostabu. Kartais prisimeni ir piktas, pavydžias akis, kurios , tarsi bandė Tave savo žvilgsniu bereikalingai pažeminti, įskaudinti. Bet tu nepyksti, mintimis joms seniai atleidai už visus įžeidimus, nuoskaudas.

Didžiausia brangenybė –  akys: visuomet saugančios, visuomet mylinčios.

Tegul  akys būna žiburiais, mūsų gyvenime.

2021 m. sausio 8 d. Vlada Čirvinskienė, Pasvalys   


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: