Aldonos gatvė

Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad ji cariniais laikais vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929 m. Panevėžio miesto gatvių sąraše ji jau užfiksuota.

1930 m. lapkritį spaudoje rašyta, kad arklių ir karvių turgus dėl purvo iš Ukmergės gatvės laikinai perkeltas į Sodų ir Aldonos gatves. Gatvėje buvo nemažai lūšnelių. Jos nugriautos XX a. 4 deš.

Aldonos gatvė tarpukario Panevėžyje labiausiai buvo žinoma dėl vienuolių marijonų ir šioje gatvėje įsikūrusios Panevėžio vidurinės mergaičių amatų ruošos mokyklos.

1927 m. vienuoliai marijonai nusipirko seną medinį namą Aldonos g. 3. Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, Šv. Trejybės bažnyčią perdavęs vienuoliams, norėjo, kad marijonai rūpintųsi šalpa. Pirmasis marijonų viršininkas ir bažnyčios rektorius buvo kunigas Jurgis Tilvytis. Vyskupas K. Paltarokas jį paskyrė marijonų vienuolijos, įkurtos Panevėžyje, viršininku. Čia jis tapo misionieriumi. Jis rinko iš šventorių ir gatvių elgetas ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda. Rūpinosi ir našlaičiais vaikais ‒ jiems steigė prieglaudas. 1930 m. Panevėžyje jau buvo 5 našlaičių ir senelių prieglaudos. Kunigas buvo sugalvojęs originalų vežimėlį, kurį vežiodavo po miestą ir rinkdavo aukas. Visi galėjo mesti į tą vežimėlį jiems nebereikalingus daiktus, drabužius ir kitus reikmenis. Panevėžio spaudoje jis skelbė vargšų pavardes taip pritraukdamas daugiau lėšų. 1928 m. ėmė vadovauti Šv. Vincento ir Paulo draugijai, kuri rūpinosi prieglaudų priežiūra. Save J. Tilvytis vadino ubagų karaliumi ir sakė, kad jokios žemiškos galybės nuo to sosto nenuversią. J.Tilvytis mirė 1931 m. gruodžio 23 d. 1932‒1933 m. marijonų viršininku ir bažnyčios rektoriumi buvo Pranciškus Meškauskas, 1934‒1936 m. kunigas Jonas Senkus, 1937‒1938 m. kunigas Vincentas Dvarauskas, nuo 1939 m. iki uždarymo ‒ kunigas Stanislovas Mažeika.

Kita žinoma įstaiga Aldonos gatvėje buvo Panevėžio mergaičių vidurinė amatų ruošos mokykla. Ją 1927 m. įsteigė Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos seserys, vadovaujamos vienuolės Margaritos Rimkevičaitės. Mokykla rengė namų šeimininkes, savarankiškas amatininkes, įmonių specialistes. Mokyklos vedėja paskirta Eleonora Porvanieckaitė. Pagal pirminį projektą mokykla turėjo būti dvimetė. Iš pradžių mokymas pradėtas tik trijuose skyriuose: rankų darbų, siuvimo ir kirpimo, mezgimo ir bendrųjų disciplinų. Jau 1927 m. pabaigoje įvestos uniforminės kepuraitės, planuota įvesti uniformas. Dalis neturtingų mergaičių buvo atleidžiamos nuo mokesčio už mokslą. 1927 m. pastatyta mūrinė skalbykla, 1928 m. įkurtas kulinarijos skyrius, šiltnamis. Antrame aukšte įrengtas bendrabutis. 1928‒1929 m. mokykloje mokėsi 81 mokinė. 1928 m. rugsėjo 15 d. tikybos dėstytoju pradėjo dirbti žinomas kunigas Jurgis Tilvytis. 1929 m. išleista pirma laida. 1929‒1930 m. mokslo metams suorganizuoti stojamieji egzaminai. Mokinių praktikai nupirkta 3 ha žemės. 1932 m. mokykla išaugo iki 4 klasių kurso ir nuo rugpjūčio 1 d. pradėjo vadintis Panevėžio lietuvaičių švietimo draugijos vidurine amatų ruošos mokykla.

1935 m. pradėti statyti 3 aukštų rūmai. Po metų pradėti vidaus apdailos darbai, įrengtas centrinis šildymas. Žemutiniame aukšte įsikūrė konservų sandėliai, pieninė, virtuvė ir svečių bei mokinių valgomieji. Antrame aukšte ‒ salė su nuolatine scena, darbo kambariai. Trečiame aukšte buvo klasės. Senuosius mūrinius pastatus sujungus su naujais, įrengtas mokinių bendrabutis. Mokykloje buvo įvairių skyrių: kulinarijos, konservų, marmelado, daržininkystės, gyvulininkystės, pienininkystės, sodininkystės, bitininkystės, amatų, dailės, darbų, audimo, mezgimo, siuvimo ir nėrimo. Mokslas mokykloje truko 4 metus ir kainavo 100 litų. Kasmet mokyklą baigdavo keliolika mergaičių. Baigdamos mokyklą jos rengdavo darbelių parodas. Mokykloje buvusioje valgykloje buvo rengiamos išleistuvės, paminėjimai, įvairūs renginiai. Mokyklos absolventės gaudavo amatininkės kvalifikaciją. Be specialybės, buvo mokoma daug bendrųjų dalykų.1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, mokykla reorganizuota į valstybinę Panevėžio mergaičių amatų mokyklą. Dėstytojai buvo atleisti, o vadovai ir kai kurie dėstytojai neišvengė represijų.

1944 m. rugpjūčio 1 d. Aldonos g. 4, prie „Nevėžio“ siuvimo fabriko, atidaryta amatų mokykla Nr. 3, kurioje planuota rengti būsimas audėjas, mezgėjas ir siuvėjas. Mokyklos direktoriumi paskirtas Jonas Streikus. Ši įstaiga priklausė Darbo rezervų valdybai.

1950 m. rugpjūčio 31 d. į Aldonos g. 4 perkeltas hidromelioracijos technikumas.

Šiuo metu tai viena iš Panevėžio miesto gatvių, išsaugojusi senąjį pavadinimą.