„American English School“ kalbų mokykla panevėžietei atvėrė pasaulį

 Anglijos universitete studijuojanti panevėžietė Kotryna Kairytė įsitikinusi, kad startą šioms studijoms jai suteikė „American English School“ kalbų mokykla.

Gintarė Žindulienė anglų kalbos mokytoja

 Viename Londono universitetų  japonų kalbą, tarptautinę teisę bei žurnalistiką studijuojanti Kotryna Kairytė teigia dar vaikystėje supratusi anglų kalbos svarbą, kurios mokytis tėvai ją nuvedė į „American English School“ kalbų mokyklos Panevėžio filialą. Mergina pabrėžia, jog būtent šioje mokykloje gautos žinios jai suteikė pasitikėjimo, kurio prireikė dirbant Anglijoje, savanoriaujant Peru ir kurio reikia dabar, studijuojant Didžiojoje Britanijoje. Apie tai, kaip Kotryna mokėsi anglų kalbos ir ką jai davė šios kalbos žinios – šis interviu.

– Kotryna, kodėl ryžaisi papildomai mokytis anglų kalbos?

– Ir anglų kalbos mokymasis, ir šios kalbos mokėjimas šiandiena yra būtinybė. Džiaugiuosi, kad jau  pradinėse klasėse supratau, jog pasaulis yra globalus, o mes, lietuviai, esame tik mažytė šio pasaulio dalis. Taip pat supratau, kad bendrauti su pasauliu turėsiu galimybę gerai išmokusi anglų kalbą, tad ši kalba buvo mano mokymosi prioritetas. Labai džiaugiuosi, kad tam pritarė  ir mano tėvai, padėję surasti puikius mokytojus “American English School” kalbų mokykloje.

Šioje mokykloje dėstomos anglų kalbos pamokos buvo labai laukiamos, įdomios. Esu dėkinga šios mokyklos mokytojoms Kristinai Žiedelienei, Stefanijai Vansevičienei, kurios ne tik išmokė mane anglų kalbos, bet drauge padėjo pasirinkti gyvenimo kelią. Be to, „American English School“ gautos žinios ir įgyti įgūdžiai suteikė man pasitikėjimo, kurio labai stinga jauniems žmonėms, ypač iš nedidelių miestų, besivystančių šalių.

Nors dar nebuvau baigusi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, mokydamasi priešpaskutinėje klasėje nusprendžiau padirbėti šalyje, kur anglų kalba yra pagrindinė. Angliškai parašiusi, kaip vėliau paaiškėjo, nepriekaištingą savojo gyvenimo aprašymą (CV), per moksleivių atostogas gavau gerai apmokamą darbą Jungtinės Karalystės „Butlin`s resorts“ kompanijoje . Tai – visoje Didžiojoje Britanijoje vertinama didelė pramogų verslo įmonė.  Dirbant joje teko bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis iš viso pasaulio, iš kurių  daugiausia buvo britai. Susipažinau su įvairiomis anglų kalbos dialekto subtilybėmis, nes ilsėtis ir pramogauti su vaikais į savąjį “Disneilendą” – “Butlin`s resorts” britai atvyksta iš atokiausių Anglijos vietų.

– Galbūt dirbant šioje kompanijoje būtų pakakę gimnazijos anglų kalbos pamokų?

– Esu tikra, kad mokyklinės programos negali užtikrinti tokio kalbos mokėjimo lygio ir motyvacijos tobulinti anglų kalbos žinias, kokias suteikia „American English School“ kalbų mokykla. Noriu pabrėžti, jog atėjusi mokytis į šią mokyklą buvau pakviesta mokytis ne manojo amžiaus,  bet aukštesnio lygio grupėje, mane mokė nuostabios mokytojos. Tarp jų ir manęs atsirado stiprus dvasinis ryšys, todėl laukdama kito susitikimo, pamokos, anglų kalba žiūrėjau įvairias laidas, žurnalistinius tyrimus, filmus. Juos, kokioje šalyje bebūčiau, tebežiūriu iki šiol.

– Kotryna, tu, mokydamasi „American English School“, laikei tarptautinį anglų kalbos (vadinamąjį PTE) egzaminą. Ar vertėjo jį laikyti, juk kai kurie jaunuoliai mano, kad puikiausiai išsiversti galima ir be jo?

– Išsiversti gal ir galima, bet anksčiau nei abitūros egzaminai išlaikytas šis egzaminas padeda geriau pasirengti visiems kitiems abitūros egzaminams. Noriu pabrėžti, kad būtent sėkmingai išlaikytas PTE egzaminas man padėjo įgyvendinti didelę mano gyvenimo svajonę. Išlaikiusi jį beveik metus laukiau, kol buvau atrinkta į itin retą savanorių programą. Įgyvendinti šiai programą, kurios tikslas – padėti Pietų Amerikos gyventojams išmokti anglų kalbos, ėmėsi viena britų kompanija. Labai norėjau pakliūti į grupę, kuri programos pabaigoje Peru kalnų keliais turėjo įveikti atstumą iki senovės inkų miesto Maču Pikču. Ir štai atrankos administratoriams įvertinus puikias mano anglų kalbos žinias, buvau priimta į tą grupę.

– Po savanorystės Pietų Amerikoje atvykai į Londoną?

– Gera po skrydžio lėktuvu nusilesti šalyje, kurios kalbą puikiai supranti, kur net autobuso vairuotojas paduodamas lagaminą palinki geros dienos, tad nesijaučia skirtumo ar tu gimtinėje, ar svetur. Matyt, esu kosmopolitė, be to, taip sutapo, kad yra tekę padirbėti ir vienoje didžiausių Japonijos verslo kompanijų

Londone. Per ją susiradau draugų iš viso pasaulio, kurių padedama pramokau ispanų, italų kalbų, bet japonų kalba vis dėlto padarė man stipriausią įtaką. Todėl pasirinkau studijas University of East London, mokausi ne tik japonų kalbos, bet ir tarptautinės teises bei žurnalistikos.