Komentarai - 2021-04-30

Antrojo karantino įtaka ekonomikai – daug dūmų, mažai ugnies

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją?

Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais. Pastaraisiais mėnesiais nuosaikiai didėjęs, Lietuvos vartotojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir beveik sugrįžo į prieš pandemijos pradžią buvusį lygį.

Teigiamus vartotojų lūkesčius palaikė ir tebesitęsiantis spartus atlyginimų augimas. Pernai vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus dešimtadaliu, „Sodros“ bei „Swedbank“ duomenimis, šis augimas pirmaisiais šių metų mėnesiais beveik nesulėtėjo. Atsidarant pandemijos metu labiausiai paveiktiems sektoriams, tikėtinas spartus darbo vietų kūrimas, kurio pradžia matoma jau dabar. Nuo metų pradžios sukurta daugiau nei 20 tūkst. naujų darbo vietų, o užimtumas jau viršija prieš karantiną buvusį lygį.

Teigiami gyventojų lūkesčiai ir didėjančios jų pajamos atsispindėjo ir vartojimo tendencijose – nepaisant ilgo karantino, vartojimas atslūgęs buvo tik trumpam. Pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba buvo 4,1 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad šių metų balandžio mėnesį vartojimo augimas dar labiau įsibėgėjo.

Įdomu ir tai, kad jau matomas spartus išlaidų augimas atsidarančiuose paslaugų sektoriuose. Pavyzdžiui, išlaidos maitinimo įstaigose pirmojo karantino metu buvo kritusios apie 70 procentų, o šiuo metu, lyginant su 2019 metų vidurkiu, jos atsilieka vos dešimtadaliu ir, tikėtina, vasarą jau jį viršys.

Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį buvo net 12,6 proc. didesnės nei prieš metus. Augo beveik visi pramonės sektoriai, o sparčiausiai gamybos apsukas didino transporto ir įrengimų, baldų, medicinos, elektroninių ir optinių renginių gamintojai. Rekordiniu augimu pasižymėjo chemijos produktų gamyba, ir tam daugiausiai įtakos turėjo nauja „Thermo Fisher Scientific“ gamykla, tiekianti reagentus Covid-19 vakcinoms.

Praėjusiais metais įmonių investicijos sumažėjo labai neženkliai – mažėjusias investicijas į naujas transporto priemones atsvėrė spartus investicijų į informacines ir komunikacines technologijas bei intelektinę nuosavybę augimas. Investicijų atsigavimą stebėjome jau praėjusių metų pabaigoje, o šiemet, toliau gerėjant lūkesčiams, vėl augant kreditavimui ir didėjant ES paramai, jų augimas dar labiau įsibėgės.

Vienas sparčiausių ES skiepijimo tempų taip pat prisidėjo prie teigiamų verslo ir gyventojų lūkesčių, spartesnio vartojimo bei investicijų augimo. Balandžio pabaigoje Lietuvoje šimtui gyventojų tenkantis skiepų dozių skaičius siekia 33, ir vis spartėjant skiepijimo tempams vasaros pradžioje jis turėtų pasiekti 50-ies kartelę.

Palyginimui, šiame visuomenės išlaisvinimo procese vėluojančioje kaimyninėje Latvijoje panaudotų skiepų dozių skaičius yra dvigubai mažesnis nei Lietuvoje.

Tiesa, skiepijimo procese dar gali atsirasti nemalonių trikdžių ir netikėtumų, nepadeda ir nepagrįstas labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių skepticizmas. Vis tik, labiausiai tikėtina, kad tamsiausias ir pandemijos, ir ekonomikos momentas jau paliktas praeityje, o dabar turime sutelkti dėmesį nebe į ekonomikos atsigavimą ar gaivinimą, o į jos stiprinimą, transformavimą ir paruošimą būsimoms krizėms.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: