Antspaudai: praeities tradicija, dabar svarbi įmonėms

Archeologiniai tyrimai atskleidžia, jog antspaudai naudojami nuo senų laikų. Juos naudojo žymūs didikai, kurie išskirtiniais raštais išraižytu antspaudu papuošdavo svarbius dokumentus. Papasakosime, kaip ši praeities tradicija lydėjo mus per visus amžius ir kodėl tai vis dar yra reikalingas pasirinkimas.

Antspaudai nuo LDK laikų

Lietuvoje pirmasis antspaudas atsirado apie 1255-uosius metus. Jis priklausė garsiajam Lietuvos karaliui Mindaugui. Tuo metu tai buvo tarsi parašas, kuriuo buvo pažymimi svarbūs dokumentai. Karaliaus Mindaugo antspaude buvo matomas jo, sėdinčio ant sosto, portretas. Po Lietuvos valdovo mirties antspaudus pradėjo naudoti ir kiti Lietuvos didikai, tokie kaip kunigaikštis Gediminas, Kęstutis, Vytautas Didysis ir kiti.

Lietuva – antspaudų eksportuotoja

Lietuvoje tarp didikų įspaudžiamieji antspaudai buvo naudojami net iki XVII amžiaus. Tai tęsėsi ilgai dėl to, kad didikai naudojo mūsų šalyje pagamintą, vietinį vašką. Be to, vienas iš svarbiausių faktų yra tai, jog mūsų šalis eksportuodavo antspaudams skirtą vašką į Vakarus. Daugiausia eksportuodavo tokie miestai kaip Kaunas ir Vilnius.

Antspaudas – meno simbolis

Jau nuo didikų laikų galima pastebėti, jog antspaudai skirdavosi atvaizdu, spalva bei forma. Dažniausiai jie buvo įspaudžiami ant žalios, geltonos ar raudonos spalvos vaško. Patys svarbiausi ir didingiausi antspaudai būdavo raudonos spalvos ir apvalios formos, o rečiausi — juodos spalvos. Pastarieji vėliau buvo naudojami tik gedulo atveju. Be to, antspaudai tuo metu pasižymėjo itin unikaliais įspaudžiamaisiais atvaizdais. Neretai jie būdavo su gėlėmis, puošmenomis, įmantriais raštais. Antspaudai atliko ne tik parašo, bet ir meninio elemento vaidmenį.

Nuo vaško iki tušo

Bėgant metams, antspaudus turėjo ne tik svarbiausi valstybės asmenys, bet ir miestai, šalies valdytojai, valstybinės įstaigos ir tiesiog svarbesnes pareigas užimantys žmonės, kurie turėjo pasirašyti dokumentus. XVII amžiuje Lietuvoje antspaudams vietoje vaško pradėti naudoti suodžiai, po dar pusės amžiaus — ir tušas, kuris, beje, tebenaudojamas iki šiol.

Šiuolaikinių antspaudų rūšys

Bėgant metams ir prasidėjus masinei prekybos industrijai, antspaudas tapo dar reikalingesnis. Nors nebeliko puošniųjų jo įspaudo detalių, dabar galima išsirinkti iš daug platesnio asortimento. Išskiriamos šios šiuolaikinių antspaudų rūšys:

• Paprastieji – savidažiai. Tai yra populiariausia rūšis. Specialioji antspaudo gumelė graviruojama su Jūsų pasirinktu tekstu. Paspaudus ant antspaudo paviršiaus, gumelė susiliečia su tušo pagalvėle ir ją nudažydama palieka užrašo žymę. Jie dažniausiai naudojami dokumentų antspaudavimui buhalterijoje.

• Surenkamieji.  Ši antspaudo tipas naudojamas tuomet, kai norite turėti galimybę keisti antspaudo tekstą.

• Numeratoriai ir datatoriai. Ši antspaudų rūšis leidžia naudotojui pačiam suformuoti skaičių kombinaciją. Antspaudas puikiai tinka datos ar laiko, serijos antspaudavimui.

• Mediniai. Šios rūšies antspaudai yra netradicinio dydžio, todėl puikiai tinka pažymėti krovinių pakuotėms ar europadėklams.

• Mikroporiniai. Tokie antspaudai gaminami ne iš graviruojamos gumelės, bet iš mikroporos plokštelės. Dėl šios priežasties jie pasižymi itin didele kokybe.

• Reljefiniai. Šios rūšies antspaudai yra itin puošnūs, nes palieka iškilusią ryškią žymę. Jie naudojami žymint proginius dokumentus bei norint išlaikyti prestižą, solidumą.

• Kišeniniai. Jie yra itin patogūs, kai tenka dažnai keisti buvimo vietą, nes kompaktiškai telpa į kišenę ar rankinę. Be to, jie pasižymi spalvų ir formų įvairove.

Antspaudai, žvelgiant nuo jų atsiradimo Lietuvoje laikų, sparčiai keitėsi medžiagomis, atvaizdų stiliumi bei naudojimo dažnumu. Tačiau peržvelgiant visą istoriją, nepasikeitė vienas dalykas – jų panaudojimo paskirtis ir svarba. Antspaudas buvo ir išliko tarsi estetinis parašas, pažymintis svarbius dokumentus ir atspindintis tiek asmens, tiek visos įmonės ar organizacijos autoritetą.