Anykščiuose pėsčiųjų žygiu pagerbti partizanai, padėtos gėlės Laisvės kovotojams atminti

Šiandien, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną per 300 anykštėnų ir miesto svečių leidosi į beveik 11 kilometrų žygį Aukštaitijos partizanų takais.

„Pokario partizanų kovos yra vienas dramatiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, kuomet mūsų maža Tauta organizuotai priešinosi okupacijai. Bet galiausiai laimėjome, atkūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurią šiandien turime saugoti. Puoselėkime savo istoriją, deramai pagerbkime ir įvertinkime didvyrius,“ – kreipdamasis į žygeivius sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Žygio metu aplankytos vietos, kur gyveno, kovojo ir žuvo Šarūno rinktinės štabo nariai Algimantas, Žygimantas ir Daukantas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Deimanto rajono partizanai Audra, Debesis, Dūmas, Jūreivis ir Šerkšnas bei seserys, ryšininkės Emilija ir Ona Mieliauskaitės.

Šalia žygio pradžios taško – Palatavio piliakalnio – anuomet susirinkę partizanai įkūrė LLA Šarūno rinktinę ir vadu išsirinko Antaną Slučką-Šarūną. A. Slučka-Šarūnas Andrioniškio apylinkėse turėjo keletą slėptuvių, bet patikimiausia, kurioje ir užgeso jo gyvybė buvo Jovaišų sodyboje Butkiškio kaime, partizanų dokumentuose vadinta „Voruta“.

Žygio pabaigoje Niūronių kaime, kuriame susikūrė pirmasis visame Anykščių krašte partizanų būrys, vadovaujamas rašytojo J. Biliūno brolio Mykolo sūnaus Jono Biliūno, dalyviai dainavo partizanų dainas ir vaišinosi kareiviškomis vaišėmis.

Gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas drauge su Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru atidavė pagarbą partizanų generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui. Prie paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos jie padėjo gėlių.

S.Daukanto aikštėje prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros surengta Lietuvos valstybės, istorinės, Europos Sąjungos ir NATO vėliavų keitimo ceremonija.

Gėlės partizanams pagerbti šią dieną taip pat padėtos Lietuvos partizanų memorialuose Minaičiuose, Radviliškio raj. ir Kryžkalnyje, Raseinių raj.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės minėjimo tradicija tęsiama nuo tarpukariu gyvavusios Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo dienos. Grupės karių ir visuomeninių organizacijų atstovų iniciatyva pirmą kartą ši šventė buvo surengta 1935 metais. Atkūrus Nepriklausomybę tradicija buvo tęsiama ir šventė rengiama trečiąjį gegužės savaitgalį vis skirtinguose šalies miestuose. Šiemet šventė pirmą kartą vyko Utenoje ir Anykščių rajone. Organizuoti renginį šiame regione nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad jame yra mažiausiai Lietuvos kariuomenės dalinių, tad ir galimybių pažinti kariuomenę ir karius.