Apie kino teatrą „Versmė“

Panevėžio muzikinio teatro pastatas – nėra senas, tačiau jau mena dvi miesto kultūrinio gyvenimo istorijas.

Pirmoji istorija prasidėjo 1974 m., kuomet žmonių susidomėjimas kino filmais buvo didelis. Iki tol sparčiai augančiame Panevėžyje veikusių trijų kino teatrų „Garsas“, „Menas“, „Raketa“ nebeužteko. 1974 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 176 „Dėl žemės sklypų skyrimo“ Komjaunimo a. 9 (dabar Nepriklausomybės a.) buvo skirtas žemės sklypas naujo 400 vietų kino teatro statybai.

Kino teatro „Versmė“ užsakovas – LTSR valstybinis kinematografijos komitetas. Teatrą buvo numatyta statyti pagal tipinį projektą. Tokio tipo kino teatras jau stovėjo Anykščiuose. Tačiau miesto vadovybės ir miesto architekto pastangomis buvo gautas leidimas individualiam projektui, kuris patikėtas jaunam architektui Viktorui Skokauskui.

Pasak architekto, projektuojant pastatą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas akustikai. Todėl teatras išsiskyrė stačiakampe žiūrovų sale, lubos visame perimetre nuo ekrano iki operatorinės buvo pakabintos su nuolydžiu. Dėmesys skirtas ir ryškesniam ekrano vaizdui: sienos nudažytos vyšnine spalva. Tuo metu tai buvo vienas gražiausių ir moderniausių pastatų ne tik mieste, bet ir respublikoje.

Kino teatras „Versmė“ pradėtas statyti 1978 m. vasario mėn. Statybos vyko ilgoka ir ne taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi. Nepaisant visų nesklandumų, 1979 m. birželio 1 d. kino teatras buvo iškilmingai atidarytas. Atidaryme dalyvavo ne tik miesto gyventojai, bet ir garbūs svečiai, geriausiems statybininkams įteikti garbės raštai, apdovanoti asmeninėmis dovanomis. Statybos meistras V. Kulbis, vadovavęs kino teatro statybai, įteikė miesto kino direkcijos direktoriui S. Matuzai naujo kino teatro „Versmė“ raktą. Atidarymo dieną žiūrovams buvo parodytas lietuviškas filmas „Riešutų duona“.

Be kitų filmų kino teatre buvo demonstruojami ir video filmai (tam tikromis savaitės dienomis), organizuojami įvairūs renginiai, foje veikė įvairios tapybos, grafikos darbų, meninės fotografijos parodos, žiūrovai laiką galėjo leisti jaukioje kavinukėje.

1989 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 319 kino teatrui „Versmė“ nuo 1990 m. sausio 1 d. suteikta aukščiausioji kategorija. Miesto kino direktorius S. Matuza įpareigotas nuolat gerinti kino teatro materialinę-techninę būklę.

Po Nepriklausomybės atgavimo kino teatrams prasidėjo sunkūs laikai: nebebuvo gaunama finansinė parama iš valstybės. Todėl patiems reikėjo galvoti, ką rodyti. Pasikeitė ir kino teatrų repertuaras: lietuviškus vaidybinius ir dokumentinius filmus, juostas vaikams pakeitė komercinis kinas. Kino ekranuose buvo rodomi erotinio pobūdžio ir smurtą propoguojantys filmai.

Kultūros ir švietimo ministerija, norėdama išsaugoti kino kultūrą, iškėlė mintį didžiausiuose Lietuvos miestuose įsteigti kino teatrus (kino centrus), kuriuose būtų rodomas nacionalinis kinas, demonstruojami geriausi dokumentiniai filmai, kino klasika, filmai vaikams, organizuojami įvairūs kino renginiai – filmų savaitės, kino šventės, festivaliai ir kt. Tokiu kino centru Panevėžyje norėta padaryti kino teatrą „Versmė“.

1992 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio miesto mero potvarkiu Nr. 362 kino teatras „Versmė“ buvo perduotas į Kultūros ir švietimo ministerijos „Lietuvos kino“ balansą. Panevėžio miesto taryba 1993 m. sausio 22 d. sprendimu Nr.8-5 įsteigė Panevėžio valstybinį kino teatrą „Versmė“.

1993 metų pabaigoje imta kalbėti apie kino teatro reorganizavimą ir Muzikinio teatro įsteigimą. 1994 m. kovo 17 d. Kultūros ir švietimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-295 „Dėl kultūros įstaigų likvidavimo ir reorganizavimo tvarkos“, pritarė Panevėžio valstybinio kino teatro „Versmė“ reorganizavimui ir Muzikinio teatro įsteigimui. Taip 1994 m. balandžio 15 d. įkuriamas Panevėžio muzikinis teatras.

Panevėžio kino teatro „Versmė“ nebėra, tačiau išlikęs pastatas tęsia savo istoriją, kuri šiandien skamba pačiomis gražiausiomis melodijomis.