Apie prevenciją priminta Panevėžio miesto savivaldybėje

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) tęsia susitikimus su savo veiklos zonos savivaldybių ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojais, kuriuose kalbama prevencijos tema. Šį kartą toks susitikimas organizuotas Panevėžio miesto savivaldybėje.

Priminti, kodėl svarbu tikrintis dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, ligonių kasos atstovams padėjo gydytoja ginekologė, Panevėžio miesto poliklinikos Vidaus medicinos audito grupės vadovė Danguolė Matulienė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) ambasadorė Panevėžyje Dalė Vitalija Golcienė.

Pirmiausia susitikimo dalyvių dėmesys atkreiptas į tai, kad aktyviau skatinti gyventojų tikrinimąsi prevenciškai ligonių kasos nusprendė ne šiaip sau. Atliekamos analizės rodo, kad tikrinamo amžiaus asmenų dalyvavimas prevencinėse programose, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, yra nepakankamas, ypač vertinant 2020–2021 metus. Kaip pastebi ligonių kasos specialistai, ankstyvos stadijos susirgimų pernai ir užpernai buvo mažiau ne dėl to, kad žmonės mažiau sirgo, o iš dalies dėl to, kad dažniau buvo nustatomos pažengusios ligos stadijos.

Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) patarėja Laura Nakrošienė pažymėjo, kad Europos kardiologų draugijos parengtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse Lietuva pažymėta raudona spalva kaip šalis, kurios gyventojams būdinga ypač didelė širdies ligų rizika. Tarp mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmauja išeminė širdies liga, dėl kurios gresia miokardo infarktas. Tai, kad per metus šios ligos atvejų, Higienos instituto duomenimis, 2020 metais Lietuvoje registruota panašiai tiek, kiek Klaipėdoje yra gyventojų – apie 150 tūkst., o 2021 metais – daugiau nei gyvena žmonių Panevėžio ir Utenos apskrityse kartu sudėjus – 188 tūkst., rodo, kad širdies ligų prevencijai skiriama per mažai dėmesio. Taip pat ir onkologinių ligų prevencijai, nes piktybinių darinių Lietuvoje, pavyzdžiui, 2020 metais, buvo aptikta apie 100 tūkst., 2021 metais – beveik 107 tūkst.

L.Nakrošienės teigimu, dalis besitikrinančiųjų tikrai tampa laimingaisiais, nes laiku nustatyta liga prilygsta išgelbėtai gyvybei. Panevėžio TLK atstovė kvietė Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojus ne tik įsidėmėti, kokio amžiaus ir kas kiek laiko galima pasitikrinti dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos ar storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir asmeniškai tą padaryti, jei pagal amžių priklauso. O taip pat paraginti pasitikrinti artimuosius, pažįstamus, kolegas, kol šie jaučiasi sveiki.

Susitikime akcentuota, kiek skiriama lėšų prevencijai, kokia dalis tikrinamo amžiaus gyventojų kiekvienoje Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybėje pagal kiekvieną programą tikrinosi ir kt.

Savivaldybės darbuotojai sakė įžvelgiantys problemą, kai gyventojai skatinami dalyvauti programose, bet jose gali dalyvauti ne visi, kurie norėtų. Kitiems reikia už patikrinimus prevenciškai susimokėti. Be to, teirautasi, ar PSDF nepritrūktų lėšų, jei visi, kuriems priklauso tikrintis nemokamai, atvyktų tikrintis. Domėtasi skiepais nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), naujuoju gimdos kaklelio vėžio tyrimu skystoje terpėje ir kt. Savivaldybės mero pavaduotojas Lauras Jagminas siūlė, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų būtų tikrinami dar jaunesni asmenys, nei tikrinama yra dabar.

Ligonių kasos atstovai patikino, kad prevencinėms programoms lėšų yra numatyta pakankamai. Taip pat paaiškino, kaip elgtis tiems, kurie pagal amžių nepatenka į prevencinių programų dalyvių grupę, bet jaučia simptomus arba nori tikrintis privačioje gydymo įstaigoje.

Atsakyti į klausimus padėjo ir gydytoja D. Matulienė, detaliau paaiškinusi, kodėl ir kaip atrenkami programų dalyviai, patikinusi apie skiepų nuo ŽPV naudą ne tik 11 metų mergaitėms, bet ir vyresnėms moterims – netgi toms, kurioms jau nustatytas ŽPV tipas. Ginekologė papasakojo apie pacientų patirtis ir ligų išaiškinimo galimybes, įvardijo priežastis, kodėl panevėžiečiai vengia tikrintis, kvietė savitarpio bendradarbiavimui ir ragino sveikata domėtis bei apie ją skaityti taip dažnai, kaip skaitome apie akcijas ar perkame valgyti.

Medikė pastebėjo, kad kviečiamos tikrintis moterys dažnai būna piktos, nelinkusios bendradarbiauti su medikais, vyrai – jaučiantys balto chalato sindromą. Neretai moterims tenka juos lydėti iki pat procedūrinio kabineto. Kai reikia atlikti gliukozės toleravimo mėginį, irgi būna problemų – pacientai nenori laukti, ilgiau užtrukti poliklinikoje, bet tai būtina. Nors savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras vykdo puikią šviečiamojo-ugdomojo pobūdžio programą gyventojams, turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, šįmet miesto poliklinikai, anot gydytojos, vos pavyko prikalbinti joje dalyvauti 12 žmonių. D. Matulienė sako nesupranti žmonių nenoro tikrintis sveikatos savo pačių naudai.

D.V. Golcienė pasidalijo savo, kaip pacientės, turėjusios ne vieną onkologinę ligą, patirtimi, papasakojo apie kitų sergančiųjų patirtis ir emocijas sužinojus, kad serga onkologine liga. Atkreipė dėmesį į vyrus, kurie gėdijasi tikrintis dėl prostatos vėžio. Ji pabrėžė, kad negalima nekreipti dėmesio į pasikeitusią savijautą, atsiradusius simptomus, kurių nebuvo. Moteris sako pastebėjusi, kad pozityviai, judėjimui nusiteikę ir medikais pasitikintys bei jų nurodymus atsakingai vykdantys žmonės dažniau pagyja, ilgiau išgyvena.

POLA ambasadorė patikino, kad chemija nėra jau toks baisus dalykas, kaip kai kurie įsivaizduoja, o vėžio stadija neatspindi išgyvenamumo. Dar sergančiųjų savijautai labai svarbus sveikųjų požiūris į juos, nes dauguma sveikųjų tiesiog nemoka bendrauti su onkologiniais ligoniais, demonstruoja vien užuojautą jiems.

D.V. Golcienė kvietė susirinkusiuosius išmokti nestresuoti ir nedelsti gydytis, kai reikia, nes laukiant prarandamas gyvybiškai svarbus laikas.