Komentarai - 2021-06-29

Ar ES milijardai neužkaitins Baltijos šalių ekonomikų?

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Europos Sąjungos teikiamos finansinės lėšos pastarąjį dešimtmetį buvo itin svarbus investicijų šaltinis Baltijos šalyse, šiuo laikotarpiu sudaręs apie 4 proc. šalių BVP per metus. Ateinantį dešimtmetį ES įplaukos dar kiek padidės – planuojama, kad Lietuva turėtų sulaukti maždaug 17 milijardų eurų negrąžintinos paramos.

Tokio dydžio fiskalinė paskata, jei naudojama teisingai, suteiktų galimybę pašalinti struktūrinius trūkumus bei iš esmės transformuoti šalies ekonomiką, sprendžiant klimato kaitos, skaitmeninimo bei profesinių įgūdžių trūkumo iššūkius. Visgi Lietuvos ekonomikai patyrus gana menką pandemijos žalą, kartu su ES milijardais atkeliauja ir ekonomikos perkaitimo rizika. 

Baltijos šalys – ES paramos gavėjų lyderės

Visos trys Baltijos šalys vis dar išlieka vienos didžiausių paramos gavėjų visoje Europos bendrijoje. Nuo 2000 metų ES finansinė parama Lietuvai pasiekė daugiau nei 9000 eurų vienam gyventojui, Latvijoje ir Estijoje ši suma siekė 8000 eurų. Tai yra 4 kartus daugiau nei tai, kiek šalys tuo pačiu laikotarpiu sumokėjo į ES biudžetą.

Pagal Europos Komisijos patvirtintą naują 7 metų biudžeto planą, parama Baltijos šalims ir toliau augs. Tiesa, šį biudžetą, kitaip nei anksčiau, dar papildė ir ES atsigavimo fondas − laikina priemonė, skirta Europos atsigavimui po pandemijos.

Numatoma, kad parama Lietuvai sudarys daugiau nei trečdalį viso praeitų metų šalies BVP, kiek daugiau nei 17 milijardų eurų. Negana to, didžiajai daliai ES remiamų projektų reikalingas ir dalinis nacionalinės valdžios finansavimas, taigi galutinis investicijų dydis bus dar didesnis.

Didžioji dalis finansavimo mūsų šalies ekonomiką turėtų pasiekti 2024–2025 metais. Būtent tuo metu, kai šalies ekonomika bus jau ne tik atsigavusi po pandemijos, bet ir galbūt perkaitusi dėl darbuotojų trūkumo.

Kur investuosime ES milijardus

Kaip įprasta, Lietuvoje didžiausia ES finansavimo dalis – 33 proc. bus skirta žemės ūkiui, daugiausia kaip subsidijos šalies ūkininkams. Įdomu ir tai, kad žemės ūkiui skirta finansavimo dalis Lietuvoje yra didžiausia visose Baltijos šalyse, o mažiausia ji Estijoje – ten ji siekia 26 proc.

Tiesa, kitaip nei ankstesniame biudžete, itin didelis dėmesys skiriamas kovai su klimato kaita, inovacijų skatinimui bei procesų skaitmeninimui. 19 proc. viso finansavimo numatoma skirti kovai su klimato kaita – tai yra, atsinaujinančios energetikos išteklių tinklui plėsti, pastatų renovacijai, žiedinės ekonomikos skatinimui. Tuo tarpu kiek daugiau nei dešimtadalis visų pajamų bus nukreipta į mokslinių tyrimų plėtrą, inovacijas, įmonių konkurencingumo didinimą.

Numatytuose projektuose itin akcentuojami ir svarbiausios šiandieninės Lietuvos realijos − būtinos struktūrinės švietimo ir sveikatos apsaugos reformos. Šioms reformoms įgyvendinti taip pat numatoma skirti nemažą finansavimo dalį.

Parama pasiskirstys nevienodai

Dėl regioninių pajamų lygio skirtumų, 70 proc. ES sanglaudos politikos lėšų bus sutelkta už sostinės regiono ribų. Be to, paramos kryptis tarp sostinės regiono ir Vidurio bei Vakarų regionų taip pat skiriasi.

Investicijos už sostinės ribų bus nukreiptos į verslo konkurencingumo didinimą, energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, socialinės atskirties mažinimą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimą.

Tuo tarpu sostinės regione – į inovacijų stiprinimą, mokslinius tyrimus, specialistų perkvalifikavimą automatikos ir skaitmeninimo srityse.

Gali prisidėti prie ekonomikos perkaitimo

Didelė dalis tokių projektų, kaip intensyvesnė pastatų renovacija, „Rail Baltica“ statybos, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, reikalaus ir išaugusių statybos apimčių. Visgi, kitaip nei praėjusios ekonominės krizės metu, statybų paklausa šiuo metu ir taip aukšta, tuo tarpu pasiūla atsilieka, tad pastebimos ir sparčiai kylančios statybų kainos.

Didėjančios kainos ne tik išbalansuoja ekonomiką, tačiau taip pat reiškia ir mažesnę kiekvieno mokesčių mokėtojo euro vertę − mažiau nutiestų kelių, mažiau renovuotų namų ir pastatytų saulės elektrinių. Taigi, su statyba susiję projektai turi būti kruopščiai planuojami, kad neprisidėtų prie ekonomikos perkaitimo spaudimo.

Šiandien akivaizdu, kad kartu su galimybėmis ir itin reikalingais struktūriniais pokyčiais, ES pinigai atneša ir konkrečias rizikas, kurias identifikuoti ir joms ruoštis reikia jau dabar.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: