Ar jau braidėte didžiausiame lietuviškųjų levandų vandenyne Pakruojo dvare?

Kol didelę vasaros dalį žmonės ieškojo įsiamžinti levandų laukų, kurie jau palengva nužydėjo, Pakruojo dvaro gėlių festivalyje pražydo ir iki rudens džiugins lygių neturintis, jau nuo pirmo žvilgsnio mėlynumu pakerintis –  lietuviškųjų levandų vandenynas.

Pakruojo dvaro gėlių festivalio viena pagrindinių skulptūrų-simbolių – skulptoriaus Martyno Gaubo kurtas „Asilas, tempiantis skraistę“, jau žvelgiant nuo tolo pasitinka ryškiu mėlynumu. Šiemet jo gėlių užtiesalas vaizduoja vandenį ir jo bangas – vandenyną, tad natūralu, kad pasirinkta būtent tokia gėlių spalvų gama. Visgi tai nėra levandos, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai – lietuviškosios levandos – dailiojo šalavijo –  ir kitų, vandenyno spalvas bei bangas vaizduojančių augalų harmonijos kuriamas įspūdis. Šiemet prie gėlių festivalio kompozicijų ir gėlynų kūrimo prisidėjo ne tik menininkai, floristai, tačiau ir botanikai, kurie drauge sujungę jėgas siekė gražiausio ir ilgiausiai akį džiuginančio rezultato iš gėlių.

Pasak Šiaulių universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojos Rimantos Vainorienės, „kompozicijai buvo renkami tik vienmečiai augalai, todėl levandų pasirinkimas čia nebuvo galimas, o sodrios tamsiai mėlynos spalvos vienmetis šalavijas buvo geriausias variantas. Prie šių gėlių buvo renkamos bei derinamos ir kitos gėlių rūšys, kurios sukurtų tarsi vandenyno spalvų perėjimus – mėlyna, pilka, balta. Šalia šalavijų žydi raudonoji žvaigždūnė, darželinė juodgrūdė, didžiažiedė orlaja, didžioji cerintė, paprastosios kosmėjos, meksikiniai žydrūnai ir kt.“. „Rinkdami augalus atkreipėme dėmesį ir į tai, kad nužydėjęs ir brandindamas sėklas jis taip pat atrodytų gražiai, būtų įdomesnė jo sėklų dėžutė“, – priduria gėlių ekspertė.  

Šio gėlių vandenyno idėją įgyvendinęs Šiaulių universiteto Botanikos sodo kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas pasakoja, kad gėlių ir jų spalvų perėjimais norėjosi sukurti tarsi banguojančio vandenyno efektą, o prasiskyrusios bangos suteikia lankytojams galimybę ne tik juo grožėtis iš išorės, tačiau ir vidaus – galima takeliais įeiti į patį gėlyną-vandenyną. „Žinoma, geriausiai gėlių vandenyno efekto grožis, išbangavimai atsiskleidžia stebint iš viršaus, tuomet jame dar galima įžvelgti ir mistinį momentą – dvigalvę vandens gyvatę“, – sako gėlių kompozicijos kūrėjas.

Lietuviškųjų levandų vandenyną Pakruojo dvare vykstančio gėlių festivalio metu galima išvysti kiekvieną dieną iki pat pirmųjų rudens šalnų. Tai – ypatinga vieta paminėti ir šiųmetei Žolinei, didžiausioje gėlių ir augalų apsuptyje.

Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje bei „Metų turizmo objektas 2019“ Lietuvoje, kur atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas.