Ar laikraščių šviesa jau gęsta?

Statistika rodo, kad Lietuvos žmonės naujienų ir naujų žinių šiandien vis dažniau ieško nebe knygose ir laikraščiuose, o internete. Besikeičiantis žmonių gyvenimo tempas analogiškų pokyčių reikalauja ir iš spaudos – natūraliai kyla klausimas, kodėl vartotojas turėtų mokėti už laikraštyje pateikiamas žinias, kurias jau vakar nemokamai galėjo perskaityti savo išmaniajame įrenginyje?

Dauguma naujienas randa internete

Naujienų portalo „Jūsų Panevėžys“ apklausoje, ar skaitote laikraščius, neigiamai į klausimą atsakė kiek daugiau kaip 60 procentų apklausoje dalyvavusių portalo lankytojų. Naujienų portalo AINA apklausoje net 72 procentai skaitytojų nurodė, kad neskaito laikraščių.

Tikėtina, pasirinkimą naujienų ieškoti internete gali lemti kelios priežastys – siekis naujienas sužinoti pirmiems, nenoras mokėti už laikraščius ar patogi galimybė žinias pasiekti savo išmaniuoju įrenginiu per kelias akimirkas ir vos keliais rankos judesiais.

Remiantis mokslininkų pranašystėmis, dabartinės formos laikraščių mūsų šalyje turėtų nebelikti jau 2032 m. Vertinant šiandienos kontekste, toks scenarijus atrodo palyginti tikėtinas. Gyvendami nuolatiniame socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose gaunamų naujienų sraute, įprantame, kad visas šis turinys mus pasiekia nemokamai.

Vėliau mokėti už naujienas, kurios buvo aktualios vakar arba dar seniau, tampa nebeverta.

Laikraščius galėtų nugalėti

Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas, paklaustas, kuris naujienų kanalas jam atrodo pranašesnis, teigė, kad kol tai, kas yra laikraščiuose, nesidubliuoja su informacija, kuri yra pateikiama internete, išlieka ir vieno, ir kito medijos kanalo svarba.

Tačiau paklaustas, ar internetiniai naujienų portalai konkurencinėje kovoje galėtų nugalėti laikraščius, teigė, kad, jeigu jie kryptingai rašys įdomius straipsnius, laikraščius galėtų nugalėti.

Pasidomėjus, kas ateityje bus svarbiausias naujienų kanalas – laikraščiai ar naujienų portalai – V. Trofimovas pastebėjo, kad dabartinėmis sąlygomis ateitį prognozuoti sunku – gali būti ir taip, kad, greta laikraščių ir interneto portalų, atsiras ir trečias kelias. „Galbūt ateityje atsiras dar kita informavimo priemonė, kurią pasirinks vartotojai.

V_Trofimovas_darbo_birza

Vis tik greičiausiai perimsime tai, kas vyks pasaulyje. Lietuva nėra tokia didelė rinka, kuri galėtų lemti šios srities inovacijas, į Panevėžį šie pokyčiai ateis ir dar lėčiau. Tačiau tam tikri pokyčiai vis dėlto vyksta –  laikraščių prenumeratorių skaičiai yra stipriai sumažėję, todėl mažinamos sąnaudos, kaštai“, – apie pasikeitimus žiniasklaidos rinkoje kalbėjo V. Trofimovas.

Tiki, kad laikraščiai išnyks

Politikė Gema Umbrasienė, paklausta, ar šiandien dar skaito laikraščius, teigė, kad jos gyvenime esama ir laikraščių, ir interneto portalo naujienų, tačiau gyvenimo greitis vis dažniau ragina rinktis pastaruosius.

G_Umbrasiene

„Svarbiausias naujienų portalų privalumas – kas kelias valandas atsinaujinančios žinios, laikraščiai niekaip to nepasieks. Manau, tikėtina, kad dėl didelio informacijos tėkmės greičio ilgainiui didelė dalis laikraščių visai išnyks. Galbūt liks tam tikri teminiai laikraščiai, bet turbūt teisinga būtų manyti, kad laiko tėkmė atves mus į virtualią erdvę, mažai kas šiandien neturi kompiuterių, todėl skaityti naujienas internete darosi vis patogiau“, – teigė G. Umbrasienė.

Paklausta, ar mažėjantį laikraščių populiarumą gali lemti tai, kad naujienos internete vartotojams nieko nekainuoja, G. Umbrasienė siūlė dar palaukti ir pažiūrėti, kas bus ateityje – galbūt išnykus laikraščiams už naujienų portaluose pateikiamas žinias skaitytojai mokės abonentinį mokestį?

Jaunimui nebeaktualu

Leidybos ir komunikacijos specialistai diskusijose apie laikraščių ateitį neretai išsako viltį, kad juos galbūt pavyktų išsaugoti tuo atveju, jeigu laikraščių turinys pasižymėtų ypatingai aukšta tekstų kokybe ir gebėtų pritraukti kuo daugiau jaunimo dėmesio.

Konkurso „Mis Aukštaitija“ karūną šį pavasarį laimėjusi panevėžietė Greta Bagdonaitė, paklausta, ar bent retkarčiais pasklaido laikraščius, juokaudama sakė, kad laikraštį perka tik tada, kai jame rašo apie ją pačią ar apie draugus, kitus pažįstamus žmones.

„Laikausi nuomonės, kad visos naujienos labai greitai persikels vien tik į internetą. Manau, kad šiandien internetinių portalų populiarumą iš esmės lemia patogumas – visas naujienas rasti internete ir labai paprasta, ir greita. Eiti į parduotuvę pirkti laikraščio neverta“, – savo nuomonę dėstė abiturientė.

Paklausus, ar laikraščiams kaip nors pavyktų sudominti jauną žmogų, mergina teigė mananti, kad galbūt tam tikros rubrikos ir galėtų sudominti jaunus skaitytojus, tačiau sunku prognozuoti, kaip ilgai pavyktų išlaikyti jų susidomėjimą. G. Bagdonaitė pažymėjo, kad laikraščiai nėra populiarūs ir jos draugų tarpe.

Vis mažiau domina ir vyresnius žmones?

G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vieną iš regioninių dienraščių sklaidžiusi ponia Regina, paklausta, kodėl laikraščio neprenumeruoja pati, teigė, kad vaikai ir anūkai jai nupirkę nešiojamąjį kompiuterį, namuose įvedę internetą, todėl dažniausiai naujienas ji ir sužinanti iš populiarių šalies naujienų portalų arba pažiūrinti per televiziją vakaro žiniose.

„Kadangi jau esu pensininkė, turiu daugiau laisvo laiko, tad apsilankymas bibliotekoje – kaip ir laiko praleidimo būdas. O pati laikraščių nebeperku jau seniai. Geriau tuos pinigus išleidžiu bilietams į teatrą. Įdomu naujienas paskaityti internete, kai jos dar naujos, tada ir su draugėmis susiskambiname, pakalbame apie tai, ką sužinojome. O tos naujienos labai greit keičiasi, kartais ir po kelių valandų viskas pasikeičia, laikraščiai nespėja taip greitai suktis kaip internetas“, – pasakojo panevėžietė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: