Komentarai - 2021-01-06

Ar pandemija sumažino lietuvių meilę gryniesiems pinigams?

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Dar praėjusį dešimtmetį, kai daugelio kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojai vis dažniau atsiskaitymams rinkosi mokėjimo korteles, lietuviai gryniesiems išliko pakankamai lojalūs. Europos centrinio banko duomenimis, 2016 metais trys ketvirtadaliai visų atsiskaitymų prekybos vietose Lietuvoje vis dar vyko grynaisiais pinigais. Ši dalis per paskutinius trejus metus susitraukė kiek mažiau nei dešimtadaliu.

Kai prieš kelerius metus viena sostinėje veikianti kavinė iš klientų nusprendė atsiskaitymams priimti tik mokėjimo korteles, tokio poelgio sėkmė daugeliui atrodė miglota. Visgi, tendencija atsiskaitymams rinktis mokėjimo korteles vietoje grynųjų pinigų pastaraisiais metais paspartėjo, ir tam nemenkos įtakos, panašu, turi pandemija. Ar lietuvių meilė gryniesiems pinigams iš tiesų  blėsta?

Mokėjimo įpročius išjudinti sudėtinga

Europos centrinio banko paskelbti duomenys rodo, kad 2019 metais Lietuvos gyventojai net 68 proc. visų atsiskaitymų fizinėse pardavimo vietose atliko grynaisiais pinigais. Vertinant pagal atsiskaitymų vertes, šis procentas kinta minimaliai, o tai reiškia, kad didelė gyventojų dalis net ir stambias grynųjų sumas moka grynaisiais.

Itin stebina tai, kad ši dalis beveik nepasikeitė nuo pat 2016 metų − tie gyventojai, kurie yra linkę atsiskaityti grynaisiais net ir už stambius pirkinius, savo įpročių nepakeitė.

Verta pastebėti ir tai, kad dalis, kuria atsiskaitoma grynaisiais pinigais, vertės atžvilgiu yra beveik identiška kaip Latvijoje, tačiau trečdaliu didesnė nei Estijoje ir trigubai nei Prancūzijoje.

Aukštesnis finansinio raštingumo lygis, didelė skaitmeninių paslaugų skvarba, didesnis pasitikėjimas finansų įstaigomis bei maža šešėlinė ekonomika dažniausiai yra pagrindiniai faktoriai, lemiantys žemą grynųjų pinigų naudojimą atsiskaitymams.

Algas vis dar mokame „į rankas“

Dar vienas labai svarbus faktorius, turintis įtakos grynųjų pinigų naudojimui, yra tai, kokia dalis dirbančiųjų darbo užmokestį gauna grynaisiais pinigais. Natūralu, kad šiai gyventojų daliai yra patogiau atsiskaityti grynaisiais iš karto, nei grynuosius įnešus į banko sąskaitą mokėti kortele.

Europos centrinio banko tyrimo duomenimis, net penktadalis visų dirbančiųjų darbo užmokestį Lietuvoje gauna į rankas, tiesiogine to žodžio prasme. Tuo tarpu euro zonos vidurkis tesiekia vos 11 proc.

Negana to, Lietuvos gyventojai taip pat linkę santaupas „kaupti kojinėje“ – net 39 proc. teigė besirenkantys santaupas laikyti namuose grynųjų pinigų pavidalu, o ne banko sąskaitoje ar investuoti. Ši neperlaužiama tendencija neramina, žvelgiant iš saugumo perspektyvos, nes šie žmonės gali dažniau nukentėti nuo sukčių ar būti apvogti.

Kaip pandemija keičia įpročius?

Vos paskelbus karantiną praėjusių metų kovo mėnesį, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos gerokai sumenko visose Baltijos šalyse. „Swedbank“ duomenimis, Lietuvoje pirmojo karantino laikotarpiu grynųjų pinigų operacijos krito maždaug penktadaliu, lyginant su 2019 m. buvusiu lygiu.

Visų pirma, tai galima paaiškinti tuo, kad gyventojams rizikų mažinimo sumetimais buvo rekomenduojama vengti grynųjų pinigų ir naudotis mokėjimo kortelėmis. Kai kurios prekybos vietos taip pat atsisakė priimti mokėjimus ne banko kortelėmis. Karantino metu taip pat buvo padidintas bekontakčių atsiskaitymų limitas, ir gyventojams tapo patogiau rinktis tokio tipo atsiskaitymus.

Nereikia pamiršti, kad norint atlikti grynųjų pinigų išgryninimo operacijas, gyventojams reikėjo išeiti iš namų, o bet kokios nebūtinos kelionės karantino periodu buvo nerekomenduotinos. Tuo metu žinių apie viruso plitimą buvo nepalyginti mažiau nei dabar, tad gyventojai stropiau laikėsi vyriausybės nurodymų ir rekomendacijų.

Galiausiai, sektoriai, kuriuose dominuoja grynieji pinigai, tai yra, maitinimo, grožio, pramogų įstaigos karantino periodu buvo uždarytos. Gyventojai neišvengiamai buvo priversti dažniau apsipirkti internetu, o didelei daliai jų tokia patirtis patiko. Visos šios priežastys, tikėtina, ir prisidėjo prie žymaus grynųjų pinigų poreikio sumažėjimo.

Įdomu tai, kad net ir karantinui pasibaigus, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos negrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tai rodo, kad pirmojo karantino metu įgauti įpročiai dažniau atsiskaityti mokėjimo kortele, gyventojams išliko.

Meilė gryniesiems toliau blės

Nors Lietuvos gyventojų meilė gryniesiems visiškai dar nedingo, visgi, panašu, kad pandemija paspartins procesą dažniau atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortele.

Tai turės teigiamos įtakos ir gyventojų skaitmeniniams įgūdžiams − išmokę dažniau apsipirkti internetu iš šios krizės išeisime būdami labiau įgudę skaitmeninių paslaugų naudotojai.

Visgi, aukštas grynųjų naudojimo lygis bei taupymas „kojinėje“ atskleidžia ir finansinio raštingumo problemą, kurią turėtume spręsti švietimo pagalba. Lėšų valdymas banko sąskaitoje bei mokėjimo kortelėje atneša ne tik didesnį saugumą, patogumą, bet ir galimybę lengviau stebėti bei valdyti asmeninius finansus, o tai ypač svarbu netikėtų krizių akivaizdoje.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: