Ar šių metų turbulencijas pakeis nuobodesni metai?

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

Nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, naujų viruso atmainų ir judėjimo ribojimų, lyg iš giedro dangaus atsiradusi migrantų krizė pasienyje, o galiausiai ir seniai regėtas aukštumas pasiekusi infliacija – šie metai tikrai nesuteikė galimybių atsipalaiduoti.

Visgi nepaisant sunkumų, Lietuvos ekonomika augo pavydėtinu tempu, o vartojimo lygis, eksporto apimtys, atlyginimai ir gyventojų sukauptos santaupos mušė naujus rekordus. Tuo tarpu baimes dėl augančio nedarbo pakeitė daug kam anksčiau nematyta gero gyvenimo krizė – kai trūko ne pirkėjų ir pinigų, bet galinčių ir norinčių tas prekes pagaminti.

Metus pasitikome siaučiant virusui

2021-uosius pasitikome šalyje siaučiant didžiausiai iki tol matytai COVID19 bangai, perpildytomis ligoninėmis bei įvestais itin griežtais suvaržymais. Artimuosius švenčių proga galėjome sveikinti išmaniųjų įrenginių pagalba, o apsipirkti teko tik arčiausiai namų esančioje parduotuvėje.

Metų pradžioje gyventojų mobilumas buvo kritęs daugiau nei per pusę, ir į normalias vėžes jis grįžo tik dienos trukmei pailgėjus du kartus, tai yra, vasarą, kai buvo panaikintas ir visuotinis karantinas, 2021 metais trukęs net 182 dienas.

Nepaisant itin skaudžių veiklos ir judėjimo suvaržymų, šalies verslas ir gyventojai didelių finansinių sunkumų išvengė. Antraisiais viruso gyvenimo metais jau buvome išmokę prisitaikyti – reikiamas prekes užsakėme internetu, vis dažniau dirbome nuotoliniu būdu bei išmokome norimas grožio procedūras atlikti patys ar dar geriau – padedami artimųjų.

Tad didelė dalis gyventojų galėtų pasigirti ir naujai įgytais įgūdžiais ar atrastais hobiais. Natūralu, kad šiemet vis dar itin daug investavome į aplinką, kurioje gyvename – baldų bei namų apyvokos prekių prekyba išliko daugiausiai tautiečių dėmesio sulaukusia mažmeninės prekybos kategorija.

Ekonomika toliau sparčiai augo

Šalies ekonomika šiemet toliau sparčiai augo, o gamintojai rekordiniais tempais augino eksporto apimtis – lietuviškos kilmės eksportas be naftos produktų, lyginant su praėjusiais metais, šiemet jau paaugo maždaug penktadaliu.

Tuo tarpu dešimtadalis ekonomikos, dėl tiesioginių karantino apribojimų nukentėjęs itin smarkiai, buvo gelbėjamos valstybės parama ir subsidijomis. Tad net ir griežti veiklos apribojimai šalies ekonomikai turėjo pakankamai nedidelės neigiamos įtakos.

Apribojimus panaikinus gyventojai skubėjo leisti karantino metu sukauptų pinigų ir gautų išmokų. Nepaisant pravertų piniginių, gyventojų santaupos toliau sparčiai augo ir metų gale pasiekė beveik 20 milijardų eurų.

Nenuostabu, kad didelė dalis tautiečių vis dar intensyviai ieškojo, kur šiuos pinigus investuoti. Daugumai toliau renkantis investicijas į sparčiai brangstantį nekilnojamą turtą, kiti ieškojo alternatyvų ir investavo, pavyzdžiui, į bitkoiną, kurio kaina šiemet pasiekė beveik 60 tūkst. eurų.

Įdomu ir tai, kad praėjusių metų baimes dėl kylančio nedarbo šiemet keitė baimės dėl darbuotojų trūkumo − įmonės vis dažniau šią problemą įvardija pagrindine verslo plėtrą stabdančia priežastimi.

Dėl geresnių darbuotojų derybinių pozicijų bei augančios ekonomikos šiemet atlyginimai kilo vis dar dviženkliu tempu, o „į rankas“ gaunama vidutinė mėnesio alga šalyje pasiekė 1000 eurų – tą ribą, dėl kurios pavydžiai žvelgdavome į estų pusę.

Tiesa, atlyginimų srityje fiksavome ir kiek mažiau džiuginančius skirtumus tarp regionų. Didžiuosiuose miestuose gyvenančių darbuotojų atlyginimai augo sparčiau nei tų, kurie gyvena mažesniuose miestuose, tad atlyginimų atotrūkis toliau didėjo.

Klestėjo vietinis turizmas

Naujos viruso atmainos, šalių įvesti kelionių apribojimai bei neapibrėžtumo baimė šiemet vis dar stabdė turistinių kelionių į užsienį skaičių, o verslo kelionės į užsienį taip pat vegetavo.

„Swedbank“ klientų išlaidos mokėjimo kortelėmis rodo, kad vietinis turizmas šiemet pasiekė rekordines aukštumas, o gyventojų išlaidos viešbučiams Lietuvoje buvo net du kartus didesnės nei prieš pandemiją.

Ištroškę pramogų ir įvairesnio gyvenimo, gyventojai taip pat pinigus leido restoranams ir kitoms pramogoms, kurios ilgą metų dalį buvo neprieinamos dėl pandemijos suvaržymų.

Kova dėl skiepų

Metų pradžioje pagaliau sulaukę vakcinų ir stebėję gyventojų eiles dėl pirmųjų dozių, netrukus pamatėme ir jų priešininkų iškilimą – mitais, konspiracijos teorijomis ir neracionaliomis baimėmis apipintų tautiečių kovą prieš skiepus.

Šis antivakserių judėjimas tik dar kartą priminė, kokia pavojinga gali būti švietimo sistemos spragų ir dezinformacijos kombinacija. Ir kad su tuo gali tekti kovoti įvedant skirtingo tipo ribojimus – būtent tiems, kurie sąmoningai atsisako nuo viruso apsaugoti save ir savo artimuosius.

Nepaisant to, galime pasidžiaugti, kad naujų veiklos ribojimų išvengti pavyko, o mūsų šalyje bent viena vakcinos doze jau pasiskiepijo beveik 2 mln. tautiečių. Nors pagal paskiepytų gyventojų procentą dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pirmaujame tarp Baltijos šalių.

Kiti metai – ramesni ir labiau nuobodūs?

Pandemiją šiemet lydėjo ir geopolitinės rizikos – nenuspėjamas Baltarusijos režimas, neprognozuojamas jo elgesys ir migrantų antplūdis, o taip pat Kinijos pyktis dėl atidarytos Taivano atstovybės Vilniuje.

Metų pabaiga pažymėta ir seniai regėtais infliacijos šuoliais – dėl pasaulyje kylančių gamtinių dujų, naftos išteklių, elektros kainų metinė infliacija jau perkopė 9 proc.

Nors šiemet šventes pasitinkame nepalyginamai laisviau, ramybe dar negalime džiaugtis. Ne tik  dėl vis kylančių naujų viruso atmainų, geopolitinių grėsmių, bet ir trūkinėjančių tiekimo grandinių ir kylančių kainų.

Visgi šiemet nepamirškime vieni kitiems palinkėti ramybės, kad ateinantys metai būtų nors kiek labiau nuobodūs nei šie besibaigiantys.