Ar tikrai vaikų namų pertvarka naudinga ten gyvenantiems vaikams?

Vaikų namų globos pertvarka – galvosūkis valdžiai, skausmas vaikams. Nors pastaruoju metu daugėja norinčiųjų globoti vaikus šeimose, bet daugiau nei pusė jų net neslepia, jog tai daro tik dėl pinigų. O kai kurie pasiimę globoti vaiką, po kurio laiko juos ir vėl gražina į globos įstaigą.

Lietuva – be vaikų globos namų! – tokį tikslą užsibrėžė mūsų šalies valdžia. Kai kuriose savivaldybėse jau įsibėgėjo vaikų globos namų pertvarka, pagal kurią vaikai turi būti perkelti gyventi į globėjų šeimas. Tačiau yra viena bėda, norinčiųjų globoti vaikus trūksta. Todėl savivaldybės renkasi tarpinį variantą, vaikus apgyvendina butuose.

Įvairiomis formomis valstybė siekia skatinti ir šeimas, kad šios pasiryžtų tapti vaikų globėjais. Ir nors jų atsiranda, tačiau tik vienetai, kurie iš tiesų pasiryžę svetimą vaiką auginti su meile ir gerų norų vedini. Vaikų globos namų darbuotojai neslepia, kad pasitaiko atvejų, kuomet globėjais pasiryžę tapti gyventojai patys neturi jokių socialinių įgūdžių, darbo, ir pajamų.

Tačiau net ir tie, kam buvo suteikta teisė tapti globėjais, po labai trumpo laiko, vaikus grąžino atgal į globos įstaigą, kas sukėlė didžiulį stresą vaikams. Svetimus vaikus pasiryžę auginti žmones nurodė, kad nebepajėgia su jais susitvarkyti, kad jie yra konfilktiški ir panašiai. Paradoksalu, tačiau būtent šie vaikai globos įstaigoje visuomet buvo pavyzdinio elgesio, o mokykloje pirmūnai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje be tėvų globos auga 9116 vaikų. Į vaikų globos namus kasdien patenka 3-4 vaikai arba 1220 vaikų per metus. Planuojama, kad vaikų globos įstaigų šalyje neliks iki 2020 metų.